Atvykimas su šeimos nariais užsieniečiais

Gyvendami svetur lietuviai susiranda partnerius, sukuria šeimas, todėl dažnai į Lietuvą grįžta nebe vieni, o su šeimos nariu ar draugu, kuris nėra Lietuvos pilietis, todėl planuodami grįžimą turi apgalvoti užsieniečių bei lietuviškai nekalbančių šeimos narių poreikius. Į ką verta atkreipti dėmesį iš anksto?

Užsienyje registruotos santuokos įtraukimas į apskaitą Lietuvoje

Jei santuoka buvo sudaryta užsienyje, ją reikės įtraukti į apskaitą Lietuvoje. Tai galima padaryti internetu prisijungus per Registrų centrą (save identifikavus per el. bankininkystę ar su elektronine atpažinties priemone) arba gyvai pateikiant dokumentus pasirinktam civilinės metrikacijos skyriui Lietuvoje arba LR diplomatinei atstovybei užsienyje.

Norint apskaityti santuoką, pateikiami šie dokumentai:

  1. Prašymas;
  2. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
  3. Užsienio valstybės institucijos išduotas santuokos liudijimas;
  4. Ištuokos dokumentas, jeigu užsienio šalies pilietis buvo sudaręs santuoką anksčiau arba pažyma, kad užsienio šalies pilietis yra našlys.

Daugiau informacijos galite rasti mūsų puslapyje.

Atvykimo į Lietuvą dokumentai

ES pilietybės neturintys jūsų šeimos nariai privalo visada su savimi turėti galiojantį pasą ir, priklausomai nuo šalies, kurios piliečiai jie yra, gauti Šengeno vizą atvykimui į Lietuvą. Lietuvos ambasadoje ar vizų centre iš anksto pasidomėkite, kokių dokumentų prireiks jūsų šeimos nariams kertant sieną. Šengeno viza LR piliečių šeimos nariams išduodama nemokamai per 15 dienų.

Reikalingi dokumentai Šengeno vizai gauti ES/EEE valstybės narės arba Šveicarijos piliečio šeimos nariui:

  1. Galiojantis asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
  2. dokumentas, įrodantis šeiminius ryšius (santuokos/gimimo liudijimas ir kt.);
  3. įrodymas, kad prašymą išduoti vizą pateikiantis užsienietis į Lietuvą vyksta su LR piliečiu arba vyksta pas jį.

Jeigu tarp Lietuvos ir šeimos nario kilmės valstybės galioja bevizis režimas arba šeimos narys yra ES/EEE valstybės narės arba Šveicarijos pilietis, vizos atvykimui į Lietuvą nereikia.

Daugiau informacijos čia.

Kokiais dokumentais verta iš anksto pasirūpinti užsieniečiui?

Lietuvoje gali prireikti:

  1. Šeimos ryšius įrodančių dokumentų (santuokos/gimimo liudijimo);
  2. Užsienyje įgytų diplomų, pažymų apie baigtas ugdymo programas;
  3. U1/U2/S1/S2 formų, Europos sveikatos draudimo kortelės, privataus sveikatos draudimo;
  4. Pažymos dėl (ne)teistumo;
  5. Kliūčių santuokai nebuvimo dokumento (jei santuoką dar tik planuojate).

❗ Atkreipkite dėmesį, kad užsienyje išduoti dokumentai turi būti legalizuoti arba patvirtinti pažyma Apostille bei išversti į lietuvių k., o vertimai – patvirtinti vertimo teisę turinčio asmens ar institucijos. Tvirtinti pažyma Apostille nereikia dokumentų išduotų Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Moldovoje ir Ukrainoje. Jei turite Europos Sąjungos daugiakalbę standartinę formą dokumento, išduoto ES, nereikės atskirai versti į lietuvių kalbą. Daugiau informacijos čia.

Teisėtas buvimas Lietuvoje šeimos sujungimo pagrindu

Jei jūsų šeimos narys užsienietis planuoja Lietuvoje būti ilgiau nei 3 mėn., reikės pasirūpinti leidimu gyventi. Šeimos susijungimo pagrindu gali būti išduotas tiek laikinas, tiek nuolatinis leidimas gyventi. Leidimą gyventi šeimos sujungimo pagrindu gali gauti LR piliečių sutuoktiniai, nepilnamečiai vaikai, LR piliečio išlaikomi tėvai. Dėl šių dokumentų galite kreiptis į bet kurį Migracijos departamento skyrių Lietuvoje. Kadangi kai kuriais atvejais dokumento išdavimas gali užtrukti iki 4 mėn., rekomenduojame dėl jo kreiptis dar esant užsienyje arba iškart po atvykimo. Prašyti leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, užsienietis gali ne vėliau nei per 3 mėn. nuo atvykimo (praleidus šį terminą gali būti išduodamas tik leidimas laikinai gyventi).

Kokį dokumentą gali gauti šeimos nariai?

ES/EEE šalių arba Šveicarijos piliečiai Trečiųjų šalių piliečiai

Koks dokumentas išduodamas?
Teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas Leidimas gyventi Lietuvoje ES piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelė
Kam išduodamas?
LR piliečio šeimos nariams atvykstantiems į Lietuvą gyventi kartu su šeimos nariu LR piliečiu arba pas jį. Pažymėjimas taip pat gali būti išduotas asmeniui, kuris yra Lietuvos piliečio sugyventinis, su kuriuo jis pastaruosius 3 m. palaiko nuolatinius santykius. Pas Lietuvoje gyvenantį Lietuvos pilietį atvykstantys šeimos nariai gali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi (LLG).
Jei atvykstama kartu su Lietuvos piliečiu iš užsienio gyventi į Lietuvą, galima kreiptis tiek dėl LLG, tiek dėl leidimo nuolat gyventi (NLG) išdavimo.
LR piliečio šeimos nariams, kurie atvyksta kartu arba pas Lietuvos pilietį, jei Lietuvos pilietis pasinaudojo laisvo judėjimo teise*. Taip pat išduodama asmeniui, kuris nėra Lietuvos piliečio šeimos narys, bet yra sugyventinis ir pastaruosius 3 metus palaiko nuolatinius santykius.
Per kiek laiko priimamas sprendimas?
1 mėn. 1.5-3 mėn. 1 mėn.

*LR pilietis laikomas pasinaudojusiu laisvo asmenų judėjimo ES teise, jei po 2004 gegužės 1d. gyveno kitoje ES valstybėje.

Detalesnę informaciją galite rasti mūsų puslapyje.

Socialinė parama ir išmokos, PSD draustumas

PSD draustumas ir socialinės garantijos trečiųjų šalių piliečiams su leidimu laikinai gyventi

Vykdantys ekonominę veiklą Lietuvoje, šeimos nariai iš trečiųjų šalių, gali būti drausti privalomuoju sveikatos draudimu. Už dirbančius pas Lietuvoje registruotą darbdavį, PSD įmokas mokės darbdavys, o dirbantys pagal individualią veiklą, tam, kad būtų apdrausti, turės mokėti PSD įmokas kiekvieną mėnesį savarankiškai. PSD taip pat yra draudžiami trečiųjų šalių piliečiai, kurie dirbo Lietuvoje ne trumpiau kaip 6 mėnesius, užsiregistravo Užimtumo Tarnyboje ir jiems priskirtas bedarbio statusas.

Jūsų šeimos narys su leidimu laikinai gyventi gali pretenduoti į tas išmokas, kurios skiriamos įmokų pagrindu. Išmokos skiriamos, jei užsienietis teisėtai dirba arba dirbo Lietuvoje ir atitinkamą laiką mokėjo socialinio draudimo įmokas (priklausomai nuo išmokos rūšies).

Skiriamos išmokos su leidimu laikinai gyventi:

  • Ligos išmoka;
  • Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmoka;
  • Nedarbo išmoka;

PSD draustumas ir socialinės garantijos trečiųjų šalių piliečiams su leidimu nuolat gyventi

Atvirkščiai negu su leidimu laikinai gyventi, užsieniečiai gyvenantys Lietuvoje su leidimu nuolat gyventi gali mokėti PSD įmokas savarankiškai kiekvieną mėnesį net ir nevykdydami jokios ekonominės veiklos. Pagal LR Sveikatos draudimo įstatymą, užsieniečiai su leidimu nuolat gyventi turi tokias pačias teises į draudimą PSD valstybės lėšomis kaip ir Lietuvos piliečiai (nepilnamečiai, moksleiviai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formas studentai, Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai, neįgalūs asmenys, pensijos išmokų gavėjai, socialinių pašalpų gavėjai ir kt.).

Jūsų šeimos narys su leidimu nuolat gyventi socialinės apsaugos srityje turi vienodas teises su LR piliečiais. Jis gali pretenduoti į visas išmokas ir paslaugas, teikiamas tiek socialinio draudimo įmokų pagrindu, tiek skiriamas savivaldybių.

Skiriamos išmokos su leidimu nuolat gyventi:

  • Ligos išmoka;
  • Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmoka;
  • Nedarbo išmoka;
  • Vaiko pinigai;
  • Vienkartinė išmoka gimus vaikui;
  • Socialinė parama nepasiturintiems gyventojams, būsto šildymo, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidų kompensacijos;
  • Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai ir kt.

Tad jei yra atitinkama visus reikalavimus dėl leidimo nuolat gyventi gavimo, rekomenduojama kreiptis būtent dėl jo.

ES/EEE šalių arba Šveicarijos piliečiai

ES/EEE šalių arba Šveicarijos piliečiai, gavę teisės gyventi pažymėjimą ir deklaravę gyvenamąją vietą, turi galimybę mokėti  PSD įmokas savarankiškai kiekvieną mėnesį net ir nevykdydami ekonominės veiklos. Tereikia kreiptis į Sodrą ir pateikti prašymą, kad asmuo nori draustis savarankiškai. Socialinės apsaugos srityje ES/EEE valstybių ir Šveicarijos piliečiai turi tokias pat teises į išmokas kaip ir Lietuvos piliečiai, nepriklausomai, su kokiu dokumentu (laikinu ar nuolatiniu) gyvena Lietuvoje.

Darbas Lietuvoje

Norėdami įsidarbinti, LR piliečių šeimos nariai gyvenantys su leidimu gyventi šeimos pagrindu, neturi gauti leidimo dirbti / sprendimo iš Užimtumo Tarnybos dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. T.y. įdarbinimo procedūra yra paprastesnė lyginant su trečiųjų šalių piliečiais gyvenančiais Lietuvoje kitais pagrindais.

Darbo pasiūlymų galima žvalgytis individualiai darbo paieškos svetainėse dar prieš atvykstant į Lietuvą: cvonline.lt, cvbankas.lt, lovejob.ltcvmarket.lt ir kt. Darbo skelbimai aukštos kvalifikacijos specialistams yra talpinami Work in Lithuania puslapyje.

Jeigu jūsų šeimos narys susiduria su sunkumais savarankiškai ieškant darbo, galima užsiregistruoti Užimtumo Tarnyboje, kur bus paskirtas įdarbinimo konsultantas bei aptarti besikreipiančiojo poreikiai. Užimtumo tarnyba suteikia galimybes bedarbiams bei užimtiems (dirbantiems) žmonėms mokytis ir įgyti norimą profesiją pagal profesinio mokymo programas. Mokymas yra kompensuojamas valstybės lėšomis sudarius dvišalę arba trišalę sutartį. Daugiau informacijos Užimtumo Tarnybos puslapyje.

Užsieniečių teisė vairuoti Lietuvoje

  • Jei Lietuvoje gyvenantis užsienietis teisę vairuoti įgijo ES/EEE šalyje, jis gali naudotis ES/EEE šalyje išduotu vairuotojo pažymėjimu, o pasibaigus galiojimo laikui pasikeisti jį „Regitroje“.
  • Trečiosiose šalyse išduotais vairuotojo pažymėjimais galima naudotis tik tol, kol netampama nuolatiniu gyventoju. Nuolatiniu gyventoju laikomas asmuo, deklaravęs savo gyvenamąją vietą ir pragyvenęs Lietuvoje 185 d. Vairuotojų pažymėjimai išduoti trečiosiose šalyse keičiami tik išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus “Regitroje”. Baigti vairavimo mokyklos mokymų nereikalaujama. Verta pastebėti, kad egzaminų laikyti nereikia, jei vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas Šveicarijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Moldovoje arba Korėjos Respublikoje.
  • Jungtinėje Karalystėje išduoti vairuotojo pažymėjimai keičiami vadovaujantis teisės vairuoti įgijimo data. Daugiau informacijos čia.

Socialinė integracija ir lietuvių kalbos kursai

Gyvenimas Lietuvoje bus kur kas lengvesnis, jei įsiliesite į vietinę bendruomenę, susirasite lietuvių ir užsieniečių draugų. Pasidomėkite vietinėmis iniciatyvomis, grupėmis socialiniuose tinkluose. Didelės ir aktyvios Facebook grupės: Foreigners in Vilnius, Expats in Lithuania. Jeigu Jūsų šeimos nariai nekalba lietuviškai, pravartu pradėti mokytis kalbos dar esant užsienyje. Mūsų puslapyje galite rasti informaciją apie galimybes mokytis kalbos nemokamai arba privačiose mokyklose, lankyti kalbos kursus universitete.

Informacija atnaujinta: 2023-12-15
MENIU

Nemokamos linijos:

Skambinant iš užsienio (įprastas tarifas):

MENIU

Nemokamos linijos:

Skambinant iš užsienio (įprastas tarifas):