Aukštasis mokslas

Studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose vykdomos pagal laipsnį suteikiančias studijų programas ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas.

Studijų pakopos

Laipsnį suteikiančios studijų programos yra dviejų rūšių: koleginės ir universitetinės. Studijos gali būti trijų pakopų:

  • I pakopa – profesinio bakalauro ir bakalauro, 
  • II pakopa – magistrantūros, 
  • III pakopa – doktorantūros.

Pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijų programas vykdo kolegijos, o pirmosios pakopos bakalauro – universitetai. Antrosios pakopos laipsnį suteikiančias programas gali vykdyti tik universitetai, o trečiosios pakopos studijų programas – universitetai arba universitetai kartu su mokslinių tyrimų institutais. Universitetinės laipsnį suteikiančios studijų programos gali apimti pirmąją ir antrąją studijų pakopas. 

Koleginės studijų programos labiau orientuotos į pasirengimą profesinei veiklai, studijos paprastai trunka 3 metus, jas baigus įgyjamas profesinio bakalauro laipsnis (kartu gali būti įgyjama ir kvalifikacija). Universitetuose yra vykdomos bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų programos. Bakalauro studijos paprastai trunka 4 metus ir įgyjamas bakalauro laipsnis (kvalifikacija), magistrantūros studijos – 2 metus, įgyjamas magistro laipsnis (kvalifikacija), doktorantūros studijos – 4 metus, įgyjamas mokslo (meno) daktaro laipsnis. 

Įgijus neuniversitetinį aukštąjį išsilavinimą kolegijoje, tačiau norint toliau studijuoti antrojoje pakopoje, universitetai suteikia galimybę mokytis išlyginamųjų studijų programose. Taip koleginis išsilavinimas yra prilyginamas universitetiniam bakalaurui. Laipsnio nesuteikiančios studijos skirtos įgyti kvalifikaciją arba pasirengti savarankiškai veiklai. Jas baigus, išduodamas pažymėjimas.

Priėmimas

Priėmimas  į pirmosios pakopos studijas vyksta centralizuotai internetu per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociaciją bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Į magistrantūros studijas priėmimą vykdo patys universitetai, į doktorantūros studijas – universitetai ir valstybiniai mokslinių tyrimų institutai.

Asmenys, įgiję išsilavinimą užsienio šalių institucijose, teisės aktų nustatyta tvarka gali būti priimami konkurso būdu į valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose arba pretenduoti į studijų stipendijas, jeigu jie yra:

  • Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai ir jų šeimos nariai;
  • turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsienio valstybių, nesančių Europos Sąjungos ir kitų Europos ekonominės erdvės narėmis, piliečiai ir asmenys be pilietybės;
  • užsienio lietuviai.

Užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, neatitinkantys nurodytų kriterijų, priimami į aukštąsias mokyklas konkurso būdu studijuoti savo lėšomis.

Išsilavinimą įgijusiems užsienio institucijose ir norintiems stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas, reikia:

  1. kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą (toliau – SKVC) dėl užsienio institucijose įgyto išsilavinimo pripažinimo; 
  2. išlaikyti lietuvių kalbos įskaitą (jei pasirinktos studijos vyks lietuvių kalba ir jei stojantysis jos mokėjimo negali įrodyti dokumentais, išduotais kompetentingos institucijos. Lietuvių kalbos įskaitą galima išlaikyti Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedroje);
  3. pateikti stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas prašymą internetu;
  4. išlaikyti stojamuosius egzaminus (jei jie yra numatyti, stojant į pasirinktas studijų programas);
  5. iki numatyto termino prie savo prašymo prisegti dokumentų kopijas - lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą; dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo trejus metus gyveno užsienio valstybėje arba kad asmuo trejus metus gyveno užsienio valstybėje, o atvykęs į Lietuvą pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip aštuntoje klasėje (8–12 klasės). 

Dokumentai

Atvykęs į LAMA BPO bendrojo priėmimo duomenų tvarkymo punktą, asmuo pateikia šiuos dokumentus:

  1. Asmens tapatybės kortelę arba pasą (privaloma);
  2. SKVC išduotus dokumentus, patvirtinančius ne Lietuvos Respublikos mokyklose įgytą ne žemesnį kaip vidurinį ar jam prilygintą išsilavinimą;
  3. SKVC pažymą dėl dalykų atitikmenų nustatymo ir pažymių pervedimo;
  4. Pažymą apie lietuvių kalbos įskaitos išlaikymą ar kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, liudijantį lietuvių kalbos mokėjimą (jei studijos bus organizuojamos lietuvių kalba ir asmuo nėra laikęs valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino ar baigiamojo lietuvių kalbos egzamino. Tai gali būti dokumentas iš lietuvių mokyklos užsienyje, pažyma apie mokymąsi Lietuvoje iki tam tikros klasės. Griežtų formos reikalavimų šiam dokumentui nėra, tereikia, kad būtų patvirtintas antspaudu ir parašu);
  5. Lietuvių bendruomenės toje šalyje, iš kurios atvyko, ar kitos kompetentingos institucijos (ambasados ir pan.) išduotą lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą, jei asmuo yra lietuvių kilmės užsienietis. Dokumentas ir jo oficialus vertimas turi būti pateiktas lietuvių, anglų arba rusų kalba;
  6. Kompetentingos užsienio valstybės institucijos (mokyklos, savivaldybės, ambasados ir pan.) išduotą dokumentą ir jo oficialų vertimą (lietuvių, anglų arba rusų kalba), patvirtinantį, kad asmuo trejus metus gyveno užsienio valstybėje, jei asmuo yra užsienio lietuvis;
  7. Kompetentingos institucijos išduotą dokumentą lietuvių, anglų arba rusų kalba, įrodantį, jog asmuo ne mažiau kaip 3 metus yra gyvenęs užsienyje, o atvykęs į Lietuvos Respubliką pradėjo mokytis ne žemesnėje kaip aštuntoje klasėje.
  8. Pažymą, liudijančią, jog baigė vieną iš užsienio lietuvių mokyklų:
    • Vasario 16-osios gimnaziją (Vokietija);
    • Punsko Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjus (Lenkija);
    • Maskvos Jurgio Baltrušaičio lietuvių etninės kultūros bendrojo lavinimo vidurinė mokykla Nr. 1247 (Rusija);
    • Rygos lietuvių vidurinė mokykla (Latvija);
    • Pelesos privati bendrojo lavinimo vidurinė mokykla lietuvių mokomąja kalba (Baltarusija);
    • Rimdžiūnų vidurinė mokykla lietuvių dėstomąja kalba (Baltarusija).

Dokumentus pagal keturis paskutinius punktus reikia pateikti tuo atveju, jei asmuo yra lietuvių kilmės užsienietis arba užsienio lietuvis.

Atsižvelgiant į vidurinio ugdymo baigimo dokumentą, egzaminų rezultatus ir kitus papildomus duomenis apie asmenį (sportiniai pasiekimai, olimpiadų laimėjimai, tarptautiniai konkursai ir t. t.), skaičiuojamas stojamasis balas. Šio balo pagrindu sudaromas stojančiųjų prioritetinis sąrašas, konkurso būdu, atsižvelgiant į konkrečios specialybės vietų skaičių, įvardijami įstojusieji.

Priėmimas į privačias ir valstybines aukštąsias mokyklas skiriasi. Privatūs universitetai ir kolegijos gali ir nedalyvauti bendrajame priėmime į aukštąsias mokyklas. Tokios įstaigos į atitinkamas studijų programas priėmimą organizuoja pačios. Visų aukštųjų mokyklų sąrašą galite rasti AIKOS informacinėje sistemoje.

Studijų kaina

 Neįstojus į valstybės finansuojamą studijų vietą, galima studijuoti savo lėšomis. Studijų kainą nustato pati aukštoji mokykla. Studentams yra galimybių gauti stipendijas ar kompensacijas už studijų kainą.

Kalba

Dauguma studijų programų yra lietuvių kalba, rečiau – anglų, rusų kalbomis.

Parama užsienio lietuviams

Švietimo ir mokslo ministerija, skatindama jaunus lietuvius atvykti studijuoti į Lietuvą, jiems siūlo lengvatas – stojant į aukštąsias mokyklas pridedamas vienas papildomas konkursinis balas. O lietuviai, baigę užsienyje lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklas, gauna dar vieną papildomą balą. Studijuojantiems Lietuvos aukštosiose mokyklose užsienio lietuviams taip pat teikiama finansinė parama. Jie gali gauti stipendiją, kuri skiriama atsižvelgus į jų mokymosi rezultatus, ir vienkartinę socialinę išmoką, kuri priklauso nuo studento socialinės padėties.

Finansinę paramą studijoms Lietuvoje galite gauti, jeigu:

  • esate užsienio lietuvis, vidurinį išsilavinimą įgijęs pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas;
  • esate užsienio lietuvis, vidurinį išsilavinimą įgijęs Lietuvos Respublikoje, ir ne mažiau kaip trejus metus esate gyvenęs užsienyje, o atvykęs į Lietuvos Respubliką pradėjote mokytis 8-12 klasėje (gimnazijos I-IV klasėje).

Stipendijos mėnesinis dydis yra 3,25 bazinės socialinės išmokos (BSI) (149.50 Eur) per mėnesį. Ji skiriama vienam studijų semestrui ir išmokama kas mėnesį iki to semestro pabaigos. Socialinė išmoka – tai vienkartinė išmoka, kuri skiriama, atsižvelgus į pretenduojančio gauti paramą asmens socialinę padėtį (nuo 203 Eur iki 319 Eur). Studentas turi teisę gauti abiejų rūšių paramą. Parama neskiriama studentams, studijuojantiems tų šalių, iš kurių jie atvyko, kalbas.

Užsienio lietuviai, norintys gauti paramą, turi užsiregistruoti Valstybinio studijų fondo interneto svetainėje. Daugiau informacijos.

Aukštųjų mokyklų kontaktai ir studijų programos skelbiamos AIKOS ir Study in Lithuania tinklapiuose.

Parama lietuvių studijoms užsienyje

2018 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pradėjo projektą „Kitas šimtas“, skirtą remti į geriausias pasaulio aukštąsias mokyklas įstojusių (pakviestų studijuoti) ar jau studijuojančių jose ir pasiryžusių po mokslų grįžti dirbti į Lietuvą asmenų studijas.

Kas gali pretenduoti į paramą?
Parama gali būti skiriama Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių, Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių piliečiams, dirbantiems ir (arba) turintiems teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir jų šeimos nariams, taip pat ir kitų užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės, turintiems teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, įstojusiems ir studijuojantiems ne Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose (toliau – asmuo), atitinkantiems vieną iš šių sąlygų:

  • yra įstoję (pakviesti studijuoti) arba jau studijuoja pagal studijų programą ar doktorantūroje užsienio valstybių aukštosiose mokyklose, patenkančiose tarp pirmų 100 aukštųjų mokyklų bent viename iš trijų pasaulinių reitingų (Times Higher Education World University Rankings (2018 m.), QS World University Rankings (2018 m.), Academic Ranking of World Universities (ARWU) (2017) m.));
  • yra įstoję (pakviesti studijuoti) arba jau studijuoja pagal studijų programą ar doktorantūroje užsienio valstybių aukštosiose mokyklose, kurios dėl savo specifikos nėra reitinguojamos aukščiau nurodytuose reitinguose, tačiau, atlikus aukštosios mokyklos vertinimą (reitingavimą) teisės aktuose nurodyta tvarka, aukštoji mokykla įvertinama kaip patenkanti tarp pirmų 100 pasaulio aukštųjų mokyklų.

Kam parama neteikiama?

Teisės pretenduoti į paramą neturi asmenys, pakartotinai studijuojantys pagal tos pačios pakopos studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis.

Kokiam laikotarpiui galiu gauti paramą?

Asmenų, priimtų į pirmą kursą, studijoms užsienyje parama skiriama visam studijų laikotarpiui. Jeigu parama skiriama jau studijuojantiems asmenims, ji mokama nuo to kurso, kuriame studijuodamas asmuo gauna paramą.

Parama gali būti skiriama studijų kainai (arba daliai kainos) padengti (iki 830 BSI per metus), pragyvenimo išlaidoms (iki 234 BSI per metus). Maksimali parama negali viryti 830 BSI per metus.

Parengta pagal Švietimo ir mokslo ministerijos, Valstybinio studijų fondo ir LAMA BPO informaciją

Informacija atnaujinta: 2022-12-09
MENIU

Nemokamos linijos:

Skambinant iš užsienio (įprastas tarifas):

MENIU

Nemokamos linijos:

Skambinant iš užsienio (įprastas tarifas):