BREXIT informacija

BREXIT: Ką reikia žinoti?

Nuo 2020 vasario 1 d. įsigaliojus susitarimui dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos, Jungtinė Karalystė daugiau nėra Europos Sąjungos narė. Šiuo metu jau baigėsi pereinamasis laikotarpis („Transition period“), po kurio ES ir JK santykiai yra grįsti suderėtais susitarimais.

Šiame puslapyje Jums pateikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus susijusius su BREXIT.

ES Piliečių teisės JK po BREXIT

ES piliečiai, turintys nuolatinio gyventojo statusą (Settled Status) arba laikiną leidimą gyventi (Pre Settled Status), galės ir toliau naudotis ES teise garantuojamomis ES piliečių teisėmis (pavyzdžiui, JK teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, pensijomis, socialinėmis pašalpomis ir kt.)

Esu Lietuvos pilietis, gyvenu JK 7-erius metus ir turiu “Settled Status”. Ketinu grįžti į Lietuvą. Ar tuomet prarasiu “Settled Status”?

  • Jei turite “Settled Status”, pagal JK galiojančias taisykles nepertraukiamai galite praleisti už JK ribų iki 5-erių metų ir neprarasti “Settled Status”.

Esu Lietuvos pilietis, gyvenu JK 3-ejus metus ir turiu “Pre-Settled Status”. Ketinu grįžti į Lietuvą. Ar prarasiu “Pre-Settled Status”?

  • Jei turite “Pre-Settled Status”, pagal JK galiojančias taisykles, nepertraukiamai galite praleisti už JK ribų iki 2-ejų metų ir neprarasti “Pre-Settled Status”. Jei ateityje planuojate aplikuoti dėl “Settled Status”, turite nepertraukiamai gyventi JK, o už JK ribų negalite būti ilgiau nei 6 mėn. iš eilės (išskirtiniais atvejais iki 12-os mėn.).

Daugiau informacijos apie Settled ir Pre-Settled Status galite rasti JK GOV internetinėje svetainėje.

Kokios sąlygos taikomos JK piliečiams, norintiems apsigyventi Lietuvoje po “Brexit”?

  • JK piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie teisę gyventi Lietuvoje įgijo iki 2020 m. gruodžio 31 d., teise gyventi Lietuvoje naudosis tokiomis pačiomis sąlygomis kaip Europos Sąjungos (ES) piliečiai bei jų šeimos nariai. JK piliečiams ir jų šeimos nariams išduoti dokumentai, patvirtinantys teisę apsigyventi Lietuvoje, lieka galioti iki jų galiojimo pabaigos, tačiau tokie dokumentai neleis naudotis laisvo asmenų judėjimo teise ES.
  • Jei esate įgijęs teisę gyventi Lietuvoje kaip ES pilietis ir ketinate toliau gyventi Lietuvoje – rekomenduojame po 2020 m. gruodžio 31 d. kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo gyventi išdavimo.

Daugiau informacijos galite rasti LR Migracijos departamento internetinėje svetainėje.

Kokius dokumentus parsivežti grįžtant iš UK?

Patariame grįžtant į Lietuvą parsivežti šiuos dokumentus:

  • U1 dokumentas – nedarbo draudimo stažui sumuoti. Jei dirbote JK, patariame iš HMRC institucijos gauti U1 dokumentą, patvirtinantį nedarbo draudimo ir darbo laikotarpius. Į šiuos laikotarpius esant poreikiui bus atsižvelgiama skiriant nedarbo socialinio draudimo išmoką Lietuvoje. Jeigu U1 dokumento neparsivešite, dėl tarpininkavimo jį gaunant galėsite kreiptis į Sodros teritorinį skyrių.
  • P45, P60 formos – išduodamos darbdavio ir JK kompetentingos įstaigos HMRC. Šiuose dokumentuose nurodoma, kokias įmokas mokėjote JK. Dokumentus turite pateikti Sodrai dėl privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų perskaičiavimo.


Darbas Lietuvoje

Esu Lietuvos pilietis, po „Brexito“ planuoju grįžti į Lietuvą. Kur galėčiau rasti informacijos apie laisvas darbo vietas?

  • Ieškodami darbo Lietuvoje ar norėdami įgyti paklausią profesiją, galite kreiptis į Užimtumo tarnybą (UŽT), kuri padeda ieškantiems darbo žmonėms įsidarbinti, taip pat ieško darbdaviams reikalingų kvalifikuotų darbuotojų, įtraukia asmenis į gyventojų užimtumo programas. Išsamesnė informacija pateikiama Užimtumo tarnybos internetinėje svetainėje.
  • Kviečiame apsilankyti UŽT naujai sukurtame interneto puslapyje “Gal į Lietuvą”, kur rasite naujausius darbo pasiūlymusKiti darbo paieškos portalai: www.cvonline.lt , www.cv.lt  www.cvmarket.lt  www.cvbankas.lt.

Esu Lietuvos pilietis, įgijęs JK profesinę kvalifikaciją ir noriu grįžti į Lietuvą bei dirbti. Kaip bus pripažįstama mano profesinė kvalifikacija? 

  • Ar jūsų profesija Lietuvoje yra reglamentuojamagalite pasitikrinti pagal Reglamentuojamų profesijų sąrašą. Jeigu jūsų profesija yra reglamentuojama, turite kreiptis į Lietuvos kompetentingas institucijas dėl jūsų profesinės kvalifikacijos pripažinimo. 

 Esu JK pilietis. Gyvenu ir dirbu Lietuvoje kaip Lietuvos piliečio šeimos narys. Ar aš galiu likti gyventi ir dirbti Lietuvoje po „Brexito“?

  • Taip, galite. Lietuvos piliečio šeimos nariai, turintys JK pilietybę, po „Brexito“ galės likti gyventi ir dirbti Lietuvoje. Iš Lietuvos piliečio šeimos narių, kurie gyvena Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu, nereikalaujama turėti leidimą dirbti.
  • Šiuo metu iki 2020 m. pabaigos yra nustatytas pereinamasis laikotarpis („Transition period“), kuriuo toliau bus taikomi ES teisės aktai, reglamentuojantys laisvą darbuotojų judėjimą. Todėl galėsite likti gyventi ir dirbti Lietuvoje tokiomis pat sąlygomis, kaip ir iki „Brexito“.

Aukštos kvalifikacijos specialistams

Informaciją apie Lietuvoje įsikūrusias tarptautines įmones bei darbo pasiūlymus galima rasti www.workinlithuania.lt.

Programa „Work in Lithuania“ yra tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros VšĮ „Investuok Lietuvoje“ iniciatyva, kurios tikslas – skatinti užsienyje gyvenančius specialistus karjeros siekti Lietuvoje ir inicijuoti pokyčius, leisiančius Lietuvai sėkmingai konkuruoti dėl talentų globaliu mastu. Programoje dalyvauja daugiau nei 100 tarptautinių bendrovių, kurios portale viešina aukštos kvalifikacijos darbo skelbimus, o organizuodamos darbo pokalbius ar įdarbinimo procesą atsižvelgia, jog kandidatai šiuo metu gyvena užsienyje.

Verslo kūrimas Lietuvoje

Lietuvoje kaip niekada ekonominė aplinka yra palanki verslui kurtis ir plėstis – naujų įmonių skaičius šalyje kasmet auga, tad darbo vietą galima susikurti ir pačiam. Planuojant kurti verslą gali kilti aibė klausimų, pradedant, kokią verslo formą pasirinkti, baigiant papildomais finansavimo šaltiniais.

  • Verslo forma. Lietuvoje savarankišką veiklą galima vykdyti pagal individualią veiklą arba steigiant juridinę formą. Svarbiausias kriterijus besikuriantiems verslininkams išlieka sumokami mokesčiai. Lietuvoje visas verslo formas galima įsteigti ir elektroniniu būdu. Daugiau informacijos apie verslo formas ir verslo steigimo procedūras galima rasti VšĮ „Versli Lietuva“ tinklalapyje.
  • Finansavimo šaltiniai. Retu atveju verslo finansavimui pakanka nuosavų asmeninių lėšų, tačiau pradedantiems verslą finansinę pagalbos ranką Lietuvoje tiesia daugybė institucijų – nuo „Invegos“, galinčios suteikti lengvatines paskolas pagal Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis finansuojamas priemones, Užimtumo tarnybos, Žemės ūkio ministerijos iki savivaldybių paramos ir rizikos, privataus kapitalo fondų.
  • Bendradarbystės erdvės. Lietuvos didžiuosiuose miestuose veikia virš 30 bendradarbystės erdvių, o VšĮ „Versli Lietuva“ jau nuo 2016 m. steigia bendradarbystės centrus „Spiečius“ mažesniuose miestuose – Alytuje, Šiauliuose, Panevėžyje, Tauragėje, Klaipėdoje, Kėdainiuose ir Marijampolėje. Šiuose centruose verslininkams nemokamai suteikiamos kompiuterizuotos darbo vietos su įranga, teikiamos konsultacijos, organizuojami verslo ugdymo mokymai ir kiti renginiai.
  • Konsultacijos ir atmintinės. VšĮ „Versli Lietuva“ konsultantai regionuose teikia nemokamas konsultacijas įmonių steigimo ir kitais verslo pradžios klausimais. Konsultacijų spektras platus – nuo juridinės formos pasirinkimo iki buhalterinės apskaitos ar komercinio pasiūlymo parengimo. Be to, VšĮ „Verslios Lietuvos“ tinklalapyje galima rasti naudingų pradedančiam verslininkui elektroninių atmintinių apie šalyje galiojančius reikalavimus skirtingoms verslo sritims, pvz., restorano ar kavinės steigimui, kosmetikos gamybai, krovinių vežimui, maisto produktų gamybai, apgyvendinimo paslaugų teikimui ir t.t.

Socialinės garantijos

Pensijos

Kas nutiks su mano Jungtinėje Karalystėje (JK) gaunama senatvės pensija, jei pasibaigus pereinamajam laikotarpiui – grįšiu gyventi į Lietuvą?

  • Jei asmeniui JK buvo paskirta ir mokama senatvės pensija ir šis asmuo grįžta gyventi į Lietuvą, jam ir toliau bus mokama JK paskirta pensija.

Kas nutiks su mano JK gaunama senatvės pensija, jei ją pradėjau gauti po „Brexit“ pereinamojo laikotarpio ir grįšiu gyventi į Lietuvą?

  • JK paskirta senatvės pensija bus mokama toliau pensijos gavėjui po „Brexit“ persikėlus gyventi į Lietuvą.

Kas nutiks su mano Lietuvoje gaunama senatvės pensija, jei po „Brexit“ grįšiu gyventi į JK?

  • Lietuvoje paskirta senatvės pensija bus mokama toliau pensijos gavėjui po „Brexit“ persikėlus gyventi į JK. 

Ar, skiriant pensiją Lietuvoje, bus atsižvelgta į stažą, įgytą dirbant JK prieš „Brexitą“ ir po jo?

  • Skiriant pensiją, bus atsižvelgta į visus draudimo laikotarpius, kurie buvo įgyti ES valstybėse narėse ar JK iki pereinamojo laikotarpio pabaigos. Jei pereinamojo laikotarpio pabaigoje asmuo dirbs JK ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui tęs darbinę veiklą JK, tai, skiriant pensiją, bus atsižvelgta ir į draudimo laikotarpius, įgytus pasibaigus pereinamajam laikotarpiui.

  • Pvz., Lietuvos pilietis nuo 2015 m. iki 2025 m. dirba JK, vėliau grįžta į Lietuvą, o 2027 m. vėl išvyksta dirbti į JK. Šis asmuo pereinamojo laikotarpio pabaigoje dirbo JK ir jam buvo taikomos JK Išstojimo susitarimo nuostatos, todėl, skiriant senatvės pensiją Lietuvoje, bus atsižvelgta į šio asmens darbo stažą, įgytą JK iki 2025 m., t. y. kol pasibaigus pereinamajam laikotarpiui jo situacija nepasikeitė ir jam buvo taikomos JK Išstojimo susitarimo nuostatos.

Pašalpos, vaiko pinigai ir kitos išmokos

 Ar, grįžęs (-usi) iš JK į Lietuvą, turiu teisę gauti nedarbo išmokas, kol rasiu darbą?

  • Asmenys, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje ir įsiregistravę Užimtumo tarnyboje ir kuriems suteiktas bedarbio statusas, gali gauti nedarbo draudimo išmoką, jei atitiks reikalavimus, teisei į nedarbo išmoką nustatyti. Nustatant teisę į nedarbo draudimo išmoką, bus sumuojamas JK įgytas nedarbo draudimo stažas. Norint gauti nedarbo išmoką Lietuvoje, nuo paskutinės darbo dienos JK darbovietėje turi būti praėję ne ilgiau nei 30 dienų.

Gyvenu JK, esu registruotas bedarbis ir gaunu “New Style Jobseekers Allowance” išmokas. Ar po “Brexit” galiu eksportuoti šią nedarbo išmoką ir ieškoti darbo Lietuvoje?

  • Jei bent 4 sav. gaunate “New Style Jobseekers Allowance”, šią išmoką galite eksportuoti į Lietuvą. Išmoka mokama tol, kol įsidarbinsite, bet ne ilgiau nei 3 mėn. Išmokos eksportui būtina užsisakyti U2 formą dar būnant JK. Gavus U2 formą, per 7 d. turite užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje Lietuvoje. Išmoka bus mokama JK nustatyta tvarka.

Daugiau informacijos apie U2 formą galite rasti GOV UK internetinėje svetainėje.

Ar bus atsižvelgta į stažą, įgytą JK iki „Brexit“, skiriant ligos ar motinystės socialinio draudimo išmokas Lietuvoje?

  • Taip, bus atsižvelgta į visus draudimo laikotarpius, kurie buvo įgyti ES valstybėse narėse ar JK.
  • Pvz., Lietuvos pilietis 2020 m. gruodžio 31 d. gyvena ir dirba JK. Darbo sutartį JK jis nutraukia 2021 m. lapkričio mėn. ir grįžta į Lietuvą. Lietuvoje jis įsidarbina, tačiau praėjus kelioms savaitėms suserga ir kreipiasi dėl ligos išmokos skyrimo į „Sodrą“. Nustatant jo teisę į ligos išmoką, bus atsižvelgta ne tik į ligos socialinio draudimo laikotarpius, įgytus dirbant Lietuvoje, bet ir į draudimo laikotarpius, įgytus JK iki išvykimo į Lietuvą.

Kokios paramos gali tikėtis šeima, apsisprendusi grįžti į Lietuvą po „Brexit“?

  • Kiekvienos šeimos situacija yra individuali. Dėl socialinės paramos skyrimo galima kreiptis į savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių pagal gyvenamąją vietą. Daugiau informacijos galite rasti LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinėje svetainėje.

Ar po “Brexit” į Lietuvą grįžusi šeima galės tikėtis išmokos vaikui?

  • Jei visa šeima iš JK grįžta gyventi į Lietuvą, vaiko pinigai bus skiriami pagal Lietuvos teisės aktus, tai yra, vaikai turės visas galimybes gauti vaiko pinigus.
  • Jei vienas iš šeimos narių lieka gyventi ar dirbti JK, tuomet pradedami taikyti ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai. Juose numatyta, kad šeima tuo pat metu už tą patį vaiką negali gauti pilnos išmokos ir Lietuvoje, ir kitoje valstybėje narėje.
  • Pvz. Jei mama su vaiku grįžta gyventi į Lietuvą ir įsidarbina Lietuvoje, o vaiko tėvas lieka dirbti JK, šiuo atveju Lietuva mokės viso dydžio išmokas vaikui, kaip numatyta nacionalinėje teisėje, o JK mokės išmokų skirtumą.
  • Pvz. Jei mama su vaiku grįš gyventi į Lietuvą, tačiau Lietuvoje nedirbs ir nevykdys savarankiškos veiklos, o vaiko tėvas liks dirbti JK, tai Londonas mokės viso dydžio išmokas vaikui – Lietuva mokėtų išmokų skirtumą tuo atveju, jei lietuviški vaiko pinigai būtų didesni nei britiški. Kiekviena šalis teisę į išmoką ir išmokos dydį nustato pagal nacionalinius teisės aktus.

Sveikatos apsauga

Ką reikia žinoti apie privalomą sveikatos draudimą (PSD) iš JK grįžtantiems gyventi į Lietuvą?

  • Iš JK į Lietuvą gyventi grįžę Lietuvos piliečiai turės deklaruoti gyvenamąją vietą, vėl tapti nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ir dalyvauti Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) sistemoje. Jie privalės mokėti PSD įmokas arba, jei priklausys įstatymu nustatytai socialiai pažeidžiamų asmenų grupei, jie bus draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis.

Visos draudžiamų asmenų grupės nurodytos LR Valstybinės ligonių kasos internetinėje svetainėje.

Ar po “Brexit” Lietuvoje galios JK išduota Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK) ?

  • JK apdraustieji ir toliau turės teisę gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas JK išduotų ESDK pagrindu. Tokių paslaugų išlaidas gydymo įstaigoms apmokės Lietuvos ligonių kasos.Į Lietuvos gydymo įstaigas gali kreiptis tiek įprastines ESDK, tiek pasaulinę sveikatos draudimo kortelę turintys JK apdraustieji. Visos šios kortelės patvirtina JK apdraustųjų teisę gauti nemokamą būtinąją medicinos pagalbą (sveikatos priežiūros paslaugas ar kompensuojamuosius vaistus) Lietuvoje.
  • Pvz., Jei esate Lietuvos pilietis gyvenantis ir apdraustas JK, trumpam grįžtate į Lietuvą ir norite gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, jums reikia turėti JK išduotą Europos sveikatos draudimo kortelę (EHIC) arba Pasaulinę sveikatos draudimo kortelę (GHIC).

Daugiau informacijos apie šias korteles anglų kalba galite rasti čia.

Ar galiu grįžti gimdyti į Lietuvą, jei nuolat gyvenu JK?

  • Jei esate registruota JK ir norite, kad gimdymo išlaidas Lietuvoje padengtų JK, jums reikės užpildyti paraiškos formą dėl gimdymo užsienyje (giving birth abroad application form) ir išsiųsti formoje nurodytu adresu. Jums taip pat patariama turėti Europos sveikatos draudimo kortelę (EHIC) arba Pasaulinę sveikatos draudimo kortelę (GHIC).
  • Jei atitinkate JK keliamus reikalavimus, Jums bus išduota S2 forma, kurią turėsite parsivežti į Lietuvą. S2 formą turinčiam asmeniui, ES teisės aktai suteikia teisę gauti PSD fondo lėšomis apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas tik tose gydymo įstaigose kurios priklauso Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai.
  • Visais atvejais, dėl leidimo ir gimdymo išlaidų apmokėjimo sprendžia JK institucijos.

Daugiau informacijos anglų kalba galite rasti čia.

 

Vairuotojų pažymėjimų keitimas po BREXIT

Teisę vairuoti įgijau JK iki 2020 m. gruodžio 31 d., kaip galiu pasikeisti pažymėjimą grįžus į Lietuvą?

  • Jei teisę vairuoti įgijote iki 2020 m. gruodžio 31 d., tuomet grįžus gyventi į Lietuvą pasikeisti jį galėsite tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir iki šiol (kai JK dar buvo ES narė). Kitaip tariant, keičiant vairuotojo pažymėjimą vairavimo egzaminų iš naujo laikyti nereikės.

Teisę vairuoti įgijau Lietuvoje, tačiau vairuotojo pažymėjimą pasikeičiau JK. Kaip galiu pasikeisti vairuotojo pažymėjimą grįžus į Lietuvą?

  • Jei teisę vairuoti įgijote Lietuvoje, tačiau vairuotojo pažymėjimą pasikeitėte JK (prieš arba po „Brexit“), jis taip pat bus keičiamas įprasta tvarka. Keičiant vairuotojo pažymėjimą vairavimo egzaminų iš naujo laikyti nereikės.
  • PVZ. 2010 metais į JK atvykęs, 2015-aisiais britišką pažymėjimą gavęs ir su juo po „Brexit“ į Lietuvą sugrįžęs lietuvis vietinį dokumentą galės gauti be egzamino.

Teisę vairuoti įgijau JK po 2020 m. gruodžio 31 d., kaip galiu pasikeisti pažymėjimą grįžus į Lietuvą?

  • Jei teisę vairuoti įgijote po 2020 m. gruodžio 31 d., tuomet grįžus gyventi į Lietuvą pasikeisti jį galėsite tik išlaikę teorijos ir praktikos egzaminus (vairavimo mokyklos mokymų baigti nereikia).
  • Tam, kad galėtumėte laikyti egzaminus, Jums reikės:
  1. būti nuolatiniu Lietuvos gyventoju. Kitaip tariant, Lietuvoje gyventi bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais. Arba pagrįsti ryšius su Lietuva. Pavyzdžiui, pateikti darbo sutartį ar kt.;
  2. baigti mokymą pagal privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programą ir pateikti sveikatos žinių atestavimo (pirmosios pagalbos) pažymėjimą;
  3. pasitikrinti sveikatą ir gauti vairuotojo medicininę pažymą;
  4. pateikti JK išduotą vairuotojo pažymėjimą su vertimu į lietuvių kalbą.
  • Išlaikius vairavimo egzaminus, galėsite pasikeisti vairuotojo pažymėjimą.

Daugiau informacijos galite rasti VĮ Regitra internetinėje svetainėje.

Kiek laiko Lietuvoje galiu važinėti su JK įregistruota transporto priemone?

  • Automobilius su vairu dešinėje pusėje šiuo metu galima eksploatuoti tik laikinai – iki 90 dienų per metus, o norint nuolat važinėti tokia mašina, ją privalu įregistruoti.
  • Dešiniavairių transporto priemonių registracijai yra taikomi papildomi reikalavimai, kuriuos galite rasti čia.

Kaip Lietuvoje galiu užregistruoti JK įregistruotą transporto priemonę?

  • Jei transporto priemonė JK buvo įregistruota ir įsigyta iki 2020 m. gruodžio 31 d., ji bus registruojama tokia pačia tvarka kaip ir iki šiol.
  • Jei transporto priemonė JK buvo įregistruota dar iki 2020 m. gruodžio 31 d., t. y. ji turi ES transporto priemonės registracijos liudijimą, tačiau buvo įsigyta po 2020 m. gruodžio 31 d., ji bus registruojama kaip iš trečiųjų šalių.
  • Tačiau svarbu pastebėti, kad atitikties įvertinimo dokumento pateikti nereikės, nes transporto priemonė buvo pagaminta pagal ES reikalavimus. Tai patvirtina turimas suderintas ES transporto priemonės registracijos liudijimas.
  • Jei transporto priemonė JK įregistruota ir įsigyta po 2020 m. gruodžio 31 d.
  • Jei transporto priemonė JK įregistruota ir įsigyta po 2020 m. gruodžio 31 d. – transporto priemonė bus registruojama kaip iš trečiųjų šalių.

Daugiau informacijos pateikiama VĮ Regitra internetinėje svetainėje.

Tarnybos Lietuvos kariuomenėje galimybės iš Jungtinės Karalystės grįžtantiems Lietuvos Respublikos piliečiams

Šiandienos Lietuvos kariuomenė – tai motyvuota kariuomenė, pasirengusi ginti šalį, sėkmingai dalyvaujanti tarptautinėse operacijose ir padedanti Lietuvos žmonėms ypatingų nelaimių atvejais. Kariuomenėje svarbiausia – žmogus. Kariams, tarnaujantiems Lietuvos kariuomenėje, sudarytos geros tarnybos ir gyvenimo sąlygos, daug dėmesio skiriama jų sveikatai ir medicininei priežiūrai. Jiems suteikiama galimybė tobulėti, išmokti naujų dalykų, įgyti pozityvios, naudingos patirties.

Entuziazmas, patriotizmas, atsidavimas, noras pažinti, mokytis ir tobulėti – esminės savybės, kurias turi turėti būsimasis karys. Jeigu jūs nebijote naujų iššūkių, norite įgyti naujų įgūdžių, ir esate pasiryžęs sunkiai dirbti vardan bendro tikslo – jūs esate laukiamas Lietuvos kariuomenėje.

Šioje skiltyje rasite  informacijos apie tarnybos Lietuvos kariuomenėje būdus, atrankos sąlygas, galimas tarnybos vietas, specialybes, socialines garantijas, tobulėjimo ir karjeros galimybes. Taip pat galite skambinti nemokamu tel. 8 800 12340 ir užduoti jums rūpimus klausimus apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Informacijos apie karinę tarnybą taip pat rasite apsilankę interneto svetainėje www.karys.lt.

KOKIUS DOKUMENTUS REIKIA PARSIVEŽTI GRĮŽTANT IŠ JK?

Patariame grįžtant į Lietuvą parsivežti šiuos dokumentus:

U1 dokumentas – nedarbo draudimo stažui sumuoti. Jei dirbote JK, patariame iš HMRC institucijos gauti U1 dokumentą, patvirtinantį nedarbo draudimo ir darbo laikotarpius. Į šiuos laikotarpius esant poreikiui bus atsižvelgiama skiriant nedarbo socialinio draudimo išmoką Lietuvoje. Jeigu U1 dokumento neparsivešite, dėl tarpininkavimo jį gaunant galėsite kreiptis į Sodros teritorinį skyrių.

P45, P60 formos – išduodamos darbdavio ir JK kompetentingos įstaigos HMRC. Šiuose dokumentuose nurodoma, kokias įmokas mokėjote JK. Dokumentus turite pateikti Sodrai dėl privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų perskaičiavimo.

Ar galiu parsivežti asmeninius daiktus iš JK grįžtant gyventi į Lietuvą ir nemokėti muito mokesčio ir PVM?

  • Fiziniai asmenys, keičiantys nuolatinę gyvenamąją vietą ir persikeliantys iš trečiosios šalies į ES, savo asmeninį turtą gali įvežti nemokėdami importo muitų ir PVM.

Daugiau informacijos galite rasti LR Muitinės internetinėje svetainėje. 

Po Brexit svarstau sugrįžti gyventi į Lietuvą, kaip sužinoti visą su grįžimu susijusią aktualią informaciją?

  • MIC „Renkuosi Lietuvą“ yra įsteigęs nemokamą telefono liniją JK gyvenantiems lietuviams, kur „vieno langelio“ principu teikiamos konsultacijos visais su gyvenimu Lietuvoje ar grįžimu į ją klausimais. Nemokamas tel. +448000318521.

Iškilus klausimų, susijusių su teisėtu buvimu Lietuvoje po „Brexitʼ“, galima kreiptis ir el. paštu brexit@vrm.lt.

BREXIT
2019
12/23
JK lietuvių bendruomenės pirmininkė D. Asanavičiūtė: grįžimas namo yra lyg antra emigracij...
Reemigracija gali kelti iššūkių – tai aplinkos keitimas, kuris yra psichologiškai sudėtingas. Kad sugrįžus į tėvynę netektų nusivilti, reikia viską kr...
BREXIT
2019
04/26
„Brexit“: ar žinote, kad?..
„Brexit“ vėl atidėtas, tačiau vienaip ar kitaip, greičiausiai – neišvengiamas. Jungtinėje Karalystėje dirbantiems lietuviams tai gali būti signalas pa...
BREXIT
2019
03/04
Bendradarbystės centrai „Spiečius“ tampa sugrįžtančių emigrantų verslo namais Lietuvoje ...
Didėjantis neaiškumas dėl „Brexit“ verčia užsienyje gyvenančius Lietuvos piliečius vis dažniau pagalvoti apie grįžimą į Lietuvą. Jau turinčių smulkų v...
BREXIT
2019
03/01
Ką reikia žinoti apie „Brexit“ ir išmokas
Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos numatytas kovo 29-ąją, tačiau dėl didžiulio politinio neapibrėžtumo neįmanoma tvirtai prognozuo...
BREXIT
2019
02/25
„Brexit“ peripetijos: ką reikia žinoti apie sveikatos draudimą?
Lietuva intensyviai rengiasi dviem galimiems britų pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) scenarijams – su bendradarbiavimo sutartimi arba be. Jei kovo...
BREXIT: ką reikia žinoti?
Ką žinoti iš JK planuojantiems grįžti į Lietuvą?
Informacija atnaujinta: 2021-07-21
MENIU
  • 8 800 22922

Nemokamos linijos:

Skambinant iš užsienio (įprastas tarifas):

MENIU
  • 8 800 22922

Nemokamos linijos:

Skambinant iš užsienio (įprastas tarifas):

Reikia pagalbos?

Klauskite mūsų dabar!