BREXIT informacija

BREXIT: Ką reikia žinoti?

Lietuva intensyviai rengiasi dviem galimiems britų pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) scenarijams – su bendradarbiavimo sutartimi arba be. Jei kovo 29-ąją bus patvirtintas bendradarbiavimu grįstas susitarimas dėl išstojimo, jokių lemiamų pokyčių neįvyks, tačiau kas keisis, jei pasitvirtins antrasis scenarijus ir Jungtinė Karalystė (JK) pasitrauks iš bendrijos be jokios sutarties (NO-DEAL)?

Lietuvos institucijų pasirengimas JK išstojimui iš ES be susitarimo (No-deal)

Lietuvoje rengiamasi visiems galimiems Brexit scenarijams, taip pat ir nesusitarimo scenarijui (No-deal):

  • Visos šalies institucijos pagal savo kompetenciją yra atsakingos už rizikos įvertinimą, pasirengimo priemonių savo kuruojamose srityse nustatymą.
  • URM koordinuoja šį darbą, o taip pat – analizuoja kitų valstybių narių patirtį, kartu su ambasada Londone informuoja lietuvių bendruomenę JK apie galimus pokyčius dėl Brexit ir su tuo susijusias konsulines paslaugas.
  • Per Lietuvos Nuolatinę atstovybę ES dalyvaujama Europos Komisijos pasirengimo Brexit koordinaciniame procese, į šį parengties procesą įtraukiamos visos Lietuvos ministerijos.

Plačiau skaitykite čia

ES Piliečių teisės JK po BREXIT

2017 m. gruodį ES ir JK derybose dėl JK išstojimo iš ES buvo pasiektas susitarimas dėl ES piliečių ir jų šeimos narių teisių apsaugos (atitinkamos nuostatos įtrauktos į Išstojimo sutarties projektą). JK narystė ES pasibaigs 2019 m. kovo 29 d. Šiuo metu JK gyvenantiems ES piliečiams (tame tarpe ir Lietuvos) nereikia nieko daryti, jų statusas nepasikeis, kol JK bus ES narė.

Remiantis JK Išstojimo iš ES sutarties projektu JK išstojant be susitarimo
ES piliečiai, kurie iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (2020 m. gruodžio 31 d.) nuolat ir teisėtai gyveno JK 5 metus, galės kreiptis dėl neterminuoto leidimo pasilikti, įgydami JK nuolatinio gyventojo statusą („settled status“); 2018 m. gruodžio 6 d. JK paskelbė dokumentą dėl ES piliečių teisių Nesusitarimo scenarijaus (No-deal) atveju. Su dokumentu galima susipažinti čia.
ES piliečiai, kurie atvyks į JK iki 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau nebus teisėtai pragyvenę 5 metų, galės pateikti prašymą dėl  laikino leidimo gyventi („temporary status“) ir pasilikti JK tol, kol pasieks 5 metų ribą; tuomet jie galės pateikti prašymą dėl nuolatinio gyventojo statuso; Po 2019 m. kovo 29 d. ES piliečiai būtų laikomi trečios šalies piliečiais,  JK vienašališkai taikytų EU Settlement Scheme, pagal kurią ES piliečiai, gyvenantys JK galėtų įgyti naują JK nuolatinio gyventojo statusą („settled status“) (pagal JK imigracijos taisykles tokio instituto dabar nėra).
Šeimos nariai, kurie iki 2020 m. gruodžio 31 d. gyvens arba prisijungs prie ES piliečių JK, taip pat galės pateikti prašymą nuolatinio gyventojo statusui gauti, paprastai po 5 metų gyvenimo JK; ES piliečiai turėtų iki 2020 metų pabaigos kreiptis dėl „settled“ statuso. Po šios datos būtų taikoma nauja JK imigracijos sistema ES piliečiams, kurie nesikreipė iki termino ar naujai atvykusiems. ES piliečiai iki „settled“ statuso gavimo naudotųsi ES piliečių pasais ar asmens tapatybės kortelėmis – nereikėtų vizų ar leidimų gyventi. Šiais dokumentais JK remtųsi, spręsdama dėl „settled“ statuso suteikimo, tačiau kilus abejonių JK galėtų remtis ir kitais dokumentais– sąskaitomis, nuomos dokumentais ir pan.
Artimiausi šeimos nariai (sutuoktiniai, partneriai, išlaikomi vaikai ir anūkai, išlaikomi tėvai ir seneliai) galės prisijungti prie ES piliečių ir po JK išstojimo, jeigu jų santykiai egzistavo 2020 m. gruodžio 31 d. Teisė sugrįžti - ES pilietis, turintis „settled“ statusą, išsaugotų teisę grįžti į JK laikotarpyje iki penkerių metų.
Prašymą dėl JK nuolatinio gyventojo statuso (“settled status“) suteikimo bus galima pateikti internetu. JK Vidaus reikalų ministerija (UK Home Office) tikisi, kad internetinė paraiškų sistema bus paleista 2018 m. pabaigoje. Šeimos nariai – numatoma skirtinga tvarka esamiems ir būsimiems šeimos nariams. ES piliečiams, įgijusiems „settled“ statusą,  būtų galima iki 2022 m. kovo 29 d. atsivežti į JK artimus esamus šeimos narius ir po Brexit gimusius vaikus. Dėl būsimų šeimos narių – jie galėtų prisijungti iki 2020 m. gruodžio 31 d., po šio termino būtų taikomos įprastinės JK imigracijos taisyklės.
Numatomas malonės periodas („grace period“) - tai laikotarpis, skirtas pateikti dokumentus JK nuolatinio gyventojo statusui (“settled status“) įgyti, - 6 mėn. po pereinamojo laikotarpio pabaigos asmenims, kurie tuo metu gyvena JK, ir 3 mėn. tiems, kurie prisijungs vėliau kaip šeimos nariai. Teisių gynimo priemonės – pagal JK teisę, kaip ir trečios šalies piliečiams, kuriems atsisakyta suteikti teisę likti JK, t.y. bus galima administracinė ir teisminė priimto sprendimo peržiūra.
Jei paraiška bus atmesta, ES piliečiai turės galimybę teikti paraišką dar kartą. Tai, kad paraiška atmesta, neturės pasekmių jų galimybėms likti JK iki malonės periodo („grace period“)  pabaigos. Deportacija – ES deportacijos reikalavimai būtų taikomi dėl nusikaltimų, padarytų iki Brexit, po to būtų taikomi JK reikalavimai, t.y. griežtesnės taisyklės.
Svarbu: tie ES piliečiai, kurie jau turi neterminuotą leidimą gyventi JK, turės jį pasikeisti į naują JK nuolatinio gyventojo statusą (“settled status“) patvirtinantį dokumentą. Šis pakeitimas bus atliekamas nemokamai, prašymą reikės pateikti internetu.   Pasienio darbuotojams (Frontier workers) būtų taikoma EU Settlement Scheme. 
ES piliečiai, turintys nuolatinio gyventojo statusą arba laikiną leidimą gyventi, galės ir toliau naudotis ES teise garantuojamomis ES piliečių teisėmis (pavyzdžiui, JK teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, pensijomis, socialinėmis pašalpomis ir kt.) Paslaugos ir išmokos – ES piliečiai, gyvenę JK iki 2019 m. kovo 29 d., turėtų galimybę ir toliau gauti socialines paslaugas ir išmokas, pvz. sveikatos apsaugos, švietimo, socialinio aprūpinimo ir pan.

Darbas Lietuvoje

Esu Lietuvos pilietis, po „Brexito“ planuoju grįžti į Lietuvą. Kur galėčiau rasti informacijos apie laisvas darbo vietas?

  •  Ieškodamas darbo, galite kreiptis į Užimtumo tarnybą. Informaciją apie laisvas darbo vietas galima rasti Užimtumo tarnybos svetainėje www.uzt.lt. Užimtumo tarnyba padeda ieškantiems darbo žmonėms įsidarbinti, ieško darbdaviams reikalingų kvalifikuotų darbuotojų, įtraukia Užimtumo tarnyboje registruotus asmenis į gyventojų užimtumo programas. Išsamesnė informacija pateikta www.uzt.lt
  • Kiti darbo paieškos portalai: www.cvonline.lt , www.cv.lt  www.cvmarket.lt  www.cvbankas.lt.

 Esu JK pilietis, gyvenantis ir dirbantis Lietuvoje. Ar turiu ir toliau čia dirbti, kad išsaugočiau savo teises?

  •  Jei bus pasiektas susitarimas dėl JK išstojimo iš ES, vadovaujantis ES sutarties nuostatomis, iki 2020 m. pabaigos bus nustatytas pereinamasis laikotarpis, kuriuo toliau bus taikomi ES teisės aktai, reglamentuojantys laisvą darbuotojų judėjimą.
  • Jei JK išstos iš ES be išstojimo susitarimo, bus parengti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimai, kurie reglamentuos JK piliečių ir jų šeimos narių, tiek gyvenančių Lietuvoje, tiek atvykstančių į Lietuvą po „Brexito“, teisinę padėtį. Šio įstatymo projekte siūloma iki 2019 m. gruodžio 31 d. numatyti pereinamąjį laikotarpį, kuriuo JK piliečiai galės kreiptis dėl dokumentų, suteikiančių teisę gyventi Lietuvoje, pakeitimo.

 Esu JK pilietis. Gyvenu ir dirbu Lietuvoje kaip Lietuvos piliečio šeimos narys. Ar aš galiu likti gyventi ir dirbti Lietuvoje po „Brexito“?

  •  Taip, galite. Lietuvos piliečio šeimos nariai, turintys JK pilietybę, po „Brexito“ galės likti gyventi ir dirbti Lietuvoje. Iš Lietuvos piliečio šeimos narių, kurie gyvena Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu, nereikalaujama turėti leidimą dirbti.
  • Jei bus pasiektas susitarimas dėl JK išstojimo iš ES sutarties, vadovaujantis šios sutarties nuostatomis iki 2020 m. pabaigos bus nustatytas pereinamasis laikotarpis, kuriuo toliau bus taikomi ES teisės aktai, reglamentuojantys laisvą darbuotojų judėjimą. Todėl galėsite likti gyventi ir dirbti Lietuvoje tokiomis pat sąlygomis, kaip ir iki „Brexito“.
  • Jei JK išstos iš ES be išstojimo sutarties, bus parengti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimai, kurie reglamentuos JK piliečių ir jų šeimos narių, tiek gyvenančių Lietuvoje, tiek atvykstančių į Lietuvą po „Brexito“, teisinę padėtį. Šio įstatymo projekte siūloma iki 2019 m. gruodžio 31 d. numatyti pereinamąjį laikotarpį, kuriuo JK piliečiai galės kreiptis dėl dokumentų, suteikiančių teisę gyventi Lietuvoje, pakeitimo. Taip pat siūloma nustatyti, kad JK piliečiai galėtų dirbti Lietuvoje be leidimo dirbti.

Aukštos kv. specialistams

Informaciją apie Lietuvoje įsikūrusias tarptautines įmones bei darbo pasiūlymus galima rasti www.workinlithuania.lt.

Programa „Work in Lithuania“ yra tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros VšĮ „Investuok Lietuvoje“ iniciatyva, kurios tikslas – skatinti užsienyje gyvenančius specialistus karjeros siekti Lietuvoje ir inicijuoti pokyčius, leisiančius Lietuvai sėkmingai konkuruoti dėl talentų globaliu mastu. Programoje dalyvauja daugiau nei 100 tarptautinių bendrovių, kurios portale viešina aukštos kvalifikacijos darbo skelbimus, o organizuodamos darbo pokalbius ar įdarbinimo procesą atsižvelgia, jog kandidatai šiuo metu gyvena užsienyje.

Verslo kūrimas Lietuvoje

Lietuvoje kaip niekada ekonominė aplinka yra palanki verslui kurtis ir plėstis – naujų įmonių skaičius šalyje kasmet auga, tad darbo vietą galima susikurti ir pačiam. Planuojant kurti verslą gali kilti aibė klausimų, pradedant, kokią verslo formą pasirinkti, baigiant papildomais finansavimo šaltiniais.

  • Verslo forma. Lietuvoje savarankišką veiklą galima vykdyti pagal individualią veiklą arba steigiant juridinę formą. Svarbiausias kriterijus besikuriantiems verslininkams išlieka sumokami mokesčiai. Lietuvoje visas verslo formas galima įsteigti ir elektroniniu būdu. Daugiau informacijos apie verslo formas ir verslo steigimo procedūras galima rasti VšĮ „Versli Lietuva“ tinklalapyje.
  • Finansavimo šaltiniai. Retu atveju verslo finansavimui pakanka nuosavų asmeninių lėšų, tačiau pradedantiems verslą finansinę pagalbos ranką Lietuvoje tiesia daugybė institucijų – nuo „Invegos“, galinčios suteikti lengvatines paskolas pagal Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis finansuojamas priemones, Užimtumo tarnybos, Žemės ūkio ministerijos iki savivaldybių paramos ir rizikos, privataus kapitalo fondų.
  • Bendradarbystės erdvės. Lietuvos didžiuosiuose miestuose veikia beveik 30 bendradarbystės erdvių, o VšĮ „Versli Lietuva“ jau nuo 2016 m. steigia bendradarbystės centrus „Spiečius“ mažesniuose miestuose – Alytuje, Šiauliuose, Panevėžyje, Tauragėje ir Klaipėdoje. Planuojama, kad 2019 m. duris atvers dar 2 dvi netradicinės darbo erdvės skirtinguose Lietuvos regionuose. Šiuose centruose verslininkams nemokamai suteikiamos kompiuterizuotos darbo vietos su įranga, teikiamos konsultacijos, organizuojami verslo ugdymo mokymai ir kiti renginiai.
  • Konsultacijos ir atmintinės. VšĮ „Versli Lietuva“ konsultantai regionuose teikia nemokamas konsultacijas įmonių steigimo ir kitais verslo pradžios klausimais. Konsultacijų spektras platus – nuo juridinės formos pasirinkimo iki buhalterinės apskaitos ar komercinio pasiūlymo parengimo. Be to, VšĮ „Verslios Lietuvos“ tinklalapyje galima rasti naudingų pradedančiam verslininkui elektroninių atmintinių apie šalyje galiojančius reikalavimus skirtingoms verslo sritims, pvz., restorano ar kavinės steigimui, kosmetikos gamybai, krovinių vežimui, maisto produktų gamybai, apgyvendinimo paslaugų teikimui ir t.t.

Socialinės garantijos

Pensijos

Kas nutiks su mano Jungtinėje Karalystėje (JK) gaunama senatvės pensija, jei po JK išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) – „Brexito“ – grįšiu gyventi į Lietuvą?

  •  Jei bus pasiektas susitarimas dėl JK išstojimo iš ES, vadovaujantis ES sutarties nuostatomis, iki 2020 m. pabaigos bus nustatytas pereinamasis laikotarpis, kuriuo socialinės apsaugos srityje toliau bus taikomi ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai, t. y. Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009 (toliau – koordinavimo reglamentai). Vienas iš svarbiausių šių reglamentų principų yra socialinės apsaugos išmokų eksportas. Taigi jei asmuo JK iki „Brexito“ gaudavo senatvės pensiją ir po „Brexito“ grįžta gyventi į Lietuvą, JK paskirta pensija ir toliau jam bus mokama. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, bus inicijuojamos derybos dėl tarptautinės sutarties su JK socialinės apsaugos srityje sudarymo, kurioje bus nustatyti nauji reikalavimai dėl išmokų mokėjimo.

  • Jei JK išstos iš ES be išstojimo susitarimo, klausimas dėl JK paskirtų pensijų mokėjimo Lietuvoje bus sprendžiamas pagal JK nacionalinius teisės aktus. 

Ar, skiriant pensiją Lietuvoje, bus atsižvelgta į stažą, įgytą dirbant JK prieš „Brexitą“ ir po jo?

  •  Jei bus pasiektas susitarimas dėl JK išstojimo iš ES, vadovaujantis ES sutarties nuostatomis, iki 2020 m. pabaigos bus nustatytas pereinamasis laikotarpis, kuriuo socialinės apsaugos srityje toliau bus taikomi koordinavimo reglamentai. Pereinamuoju laikotarpiu pensijos bus skiriamos vadovaujantis koordinavimo reglamentų nuostatomis, t. y. nustatant teisę į pensiją bus sumuojamas ES valstybėse narėse ir JK įgytas stažas, tačiau kiekviena valstybė mokės pensiją tik pagal joje įgytą stažą.
  •  Jei JK išstos iš ES be išstojimo susitarimo, kad būtų apsaugotos įgytos socialinės apsaugos teisės, bus parengtas Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriame bus numatyta, kad stažas, įgytas JK iki „Brexito“, bus įskaitomas nustatant teisę į pensiją koordinavimo reglamentuose nustatyta tvarka, t. y. ta tvarka, kuri galioja šiuo metu.
  • Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad po „Brexito“ JK nebus taikomos koordinavimo reglamentuose nustatytos procedūros dėl stažo patvirtinimo ir keitimosi informacija, todėl patartina asmenims, kurie po „Brexito“ planuoja iš JK grįžti į Lietuvą, prieš išvažiuojant iš JK, kreiptis dėl dokumentų, patvirtinančių jų stažą, įgytą JK.
  • Klausimas dėl stažo, įgyto JK po „Brexito“, įskaitymo, skiriant pensijas Lietuvoje, bus sprendžiamas inicijuojant derybas dėl tarptautinės sutarties su JK socialinės apsaugos srityje sudarymo.

Kas nutiks su mano Lietuvoje gaunama senatvės pensija, jei po „Brexito“ grįšiu gyventi į JK?

  •  Jei bus pasiektas susitarimas dėl JK išstojimo iš ES, vadovaujantis ES sutarties nuostatomis, iki 2020 m. pabaigos bus nustatytas pereinamasis laikotarpis, kuriuo socialinės apsaugos srityje toliau bus taikomi koordinavimo reglamentai. Pensijos gavėjui persikėlus gyventi į JK, jam bus ir toliau mokama Lietuvoje paskirta pensija.
  •  Jei JK išstos iš ES be išstojimo susitarimo, Lietuvos pensijos gavėjui, po „Brexito“ persikėlusiam gyventi į JK, ir toliau bus mokama paskirta pensija, jeigu jis yra įgijęs ne mažesnį kaip minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti ir visą šį stažą įgijo dirbdamas Lietuvos įmonėse arba jei jis yra reabilituotas politinis kalinys ar tremtinys, dalį stažo įgijęs kalinimo metu ar tremtyje. Jei pensijos gavėjas yra įgijęs ne mažesnį kaip minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti dirbdamas Lietuvos įmonėse, tačiau į jo stažą buvo įskaityti laikotarpiai, įgyti dirbant užsienio valstybėse, pensija perskaičiuojama tik pagal stažo, įgyto dirbant Lietuvos įmonėse, duomenis ir mokama jau perskaičiuota.

Esu JK pilietis, gyvenantis Lietuvoje ir darbo stažą įgijęs Lietuvoje. Ar po „Brexito“ galėsiu pretenduoti į lietuvišką pensiją?

  • Lietuvoje senatvės pensiją gali gauti asmenys, atitinkantys nustatytus amžiaus ir socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimus:
  1. yra sulaukę nustatyto senatvės pensijos amžiaus;
  2. turi minimalų socialinio pensijų draudimo stažą, nustatytą senatvės pensijai gauti (minimalus stažas senatvės pensijai gauti – 15 metų).
  • Taigi skiriant socialinio draudimo senatvės pensiją, į pilietybę neatsižvelgiama.
  • Nustatant teisę į pensiją, bus atsižvelgta į kitose ES valstybėse narėse, taip pat ir JK iki „Brexito“, įgytą stažą. Jei bus pasiektas susitarimas dėl JK išstojimo iš ES, vadovaujantis ES sutarties nuostatomis, iki 2020 m. pabaigos bus nustatytas pereinamasis laikotarpis, kuriuo socialinės apsaugos srityje toliau bus taikomi koordinavimo reglamentai. Todėl, nustatant teisę į pensiją, bus sumuojamas ES valstybėse narėse ir JK įgytas stažas, tačiau kiekviena valstybė mokės pensiją tik pagal joje įgytą stažą.
  • Jei JK išstos iš ES be išstojimo susitarimo, siekiant apsaugoti įgytas socialinės apsaugos teises, bus parengtas Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriame bus numatyta, kad stažas, įgytas JK iki „Brexito“, bus įskaitomas nustatant teisę į pensiją koordinavimo reglamentuose nustatyta tvarka, t. y. ta tvarka, kuri galioja šiuo metu. Ar JK mokės Lietuvoje pensiją pagal JK įgytą stažą, priklausys nuo JK nacionalinių teisės aktų.

Esu Lietuvos pilietis. Daugiau nei 10 metų dirbau JK, dabar esu pensijoje ir gyvenu Lietuvoje. Ar mano JK valstybinė pensija po „Brexito“ nebus indeksuojama?

  • Jei bus pasiektas susitarimas dėl JK išstojimo iš ES, vadovaujantis ES sutarties nuostatomis, iki 2020 m. pabaigos bus nustatytas pereinamasis laikotarpis, kuriuo socialinės apsaugos srityje toliau bus taikomi koordinavimo reglamentai. Koordinavimo reglamentuose nustatyta, kad jei pensijos gavėjas gyvena kitoje valstybėje narėje, jam paskirta pensija negali būti mažinama, taigi JK paskirta pensija bus indeksuojama tokia pat tvarka, kaip ir JK gyventojams.
  • Dėl išmokų mokėjimo, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, bus inicijuojamos derybos dėl tarptautinės sutarties su JK socialinės apsaugos srityje sudarymo.
  • Jei JK išstos iš ES be išstojimo susitarimo, JK paskirtos pensijos bus mokamos Lietuvoje ir indeksuojamos, kaip nustatyta JK nacionaliniuose įstatymuose.

Pašalpos, vaiko pinigai ir kitos išmokos

 Ar Lietuvos socialinės išmokos, kurių mokėjimas susijęs su gyvenamąja vieta, bus ir toliau mokamos JK po „Brexito“?

  •  Jei bus pasiektas susitarimas dėl JK išstojimo iš ES, vadovaujantis ES sutarties nuostatomis, iki 2020 m. pabaigos bus nustatytas pereinamasis laikotarpis, kuriuo socialinės apsaugos srityje toliau bus taikomi koordinavimo reglamentai. Vienas iš svarbiausių koordinavimo reglamentų principų yra socialinės apsaugos išmokų eksportas. Taigi jei asmuo iki JK išstojimo iš ES, gyvendamas JK, gaudavo socialinę išmoką iš Lietuvos (pvz., tikslinę kompensaciją), ji bus mokama ir po „Brexito“.
  • Jei nebus pasiektas susitarimas dėl JK išstojimo iš ES, po „Brexito“ JK nebus taikomi koordinavimo reglamentai ir išmokos, kurios siejamos su gyvenamąja vieta Lietuvoje, nebus mokamos JK. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad jei asmuo Lietuvoje iki „Brexito“ gaudavo socialinės paramos išmoką, kuri nepatenka į koordinavimo reglamentų taikymo sritį (pvz., kompensaciją už šildymą) arba kuri, vadovaujantis koordinavimo reglamentais, mokama pagal gyvenamąją vietą (pvz., šalpos senatvės pensija), ir po „Brexito“ tas asmuo persikelia gyventi į JK, minėtų išmokų mokėjimas bus nutrauktas, nesvarbu, ar bus susitarta dėl JK išstojimo, ar nebus.

  Ar, grįžęs (-usi) iš JK į Lietuvą, turiu teisę gauti kokias nors išmokas, kol rasiu darbą?

  •  Dėl socialinės paramos skyrimo galima kreiptis į savivaldybės administracijos pagal gyvenamąją vietą socialinės paramos skyrių. Daugiau informacijos apie socialinę paramą Lietuvoje – https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir-vaikai/socialine-parama-seimoms-ir-vaikams.
  • Asmenys, kurie yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) ir kuriems suteiktas bedarbio statusas, gali gauti nedarbo draudimo išmoką. Daugiau informacijos apie teisės į nedarbo draudimo išmoką nustatymą ir nedarbo draudimo išmokos mokėjimą – https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialinis-draudimas/socialinio-draudimo-ismokos/nedarbo-socialinis-draudimas.
  • Nustatant teisę į nedarbo draudimo išmoką, bus sumuojamas ir JK iki „Brexito“ įgytas nedarbo draudimo stažas. Jei bus pasiektas susitarimas dėl JK išstojimo iš ES, nedarbo draudimo stažas bus sumuojamas, vadovaujantis koordinavimo reglamentais, kaip numatyta Išstojimo sutartyje nustatytu pereinamuoju laikotarpiu. Priešingu atveju bus parengtas Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 1656 „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų ir dalinio darbo išmokų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas, kuriuo bus siekiama užtikrinti, kad, nustatant teisę į nedarbo draudimo išmoką, bus atsižvelgta į JK iki „Brexito“ įgytą nedarbo draudimo stažą koordinavimo reglamentuose nustatyta tvarka.
  • Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad, vadovaujantis koordinavimo reglamentais, skiriant nedarbo draudimo išmoką, kitoje valstybėje narėje įgytas stažas sumuojamas tik tada, jei paskutinis draudimo laikotarpis buvo Lietuvoje. Pavyzdžiui, asmuo 5 metus dirbo JK, vėliau grįžo į Lietuvą, įsidarbino, tačiau po 1 mėnesio neteko darbo ir kreipėsi į Užimtumo tarnybą. Šiuo atveju nustatant jo teisę į nedarbo draudimo išmoką, bus atsižvelgta į Lietuvoje ir JK jo įgytą stažą. 
  • Koordinavimo reglamentuose taip pat nustatyta išimtis iš minėtos taisyklės. Ši išimtis taikoma asmenims, kurie, prieš tapdami bedarbiais, trumpą laiką dirbo kitoje ES valstybėje ir išsaugojo savo gyvenamąją vietą, glaudų ryšį su Lietuva. Pavyzdžiui, asmuo dirbo ir gyveno Lietuvoje, vėliau 5 mėnesiams įsidarbino JK ir, pasibaigus darbo sutarčiai, grįžo į Lietuvą ir kreipėsi į Užimtumo tarnybą. Šiuo atveju nustatant jo teisę į nedarbo draudimo išmoką, bus atsižvelgta į JK ir Lietuvoje įgytą stažą, nesvarbu, kad paskutinis draudimo laikotarpis buvo JK.     

 Ar bus atsižvelgta į stažą, įgytą JK iki „Brexito“, skiriant ligos ar motinystės socialinio draudimo išmokas Lietuvoje?

  •  Taip, skiriant ligos ar motinystės socialinio draudimo išmokas Lietuvoje, bus atsižvelgta į stažą, įgytą JK iki „Brexito“. Jei bus pasiektas susitarimas dėl JK išstojimo iš ES, nedarbo draudimo stažas bus sumuojamas vadovaujantis koordinavimo reglamentais, kaip numatyta Išstojimo sutartyje nustatytu pereinamuoju laikotarpiu. Priešingu atveju bus parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektas, kuriuo bus siekiama užtikrinti, kad, nustatant teisę į ligos ar motinystės socialinio draudimo išmoką, bus atsižvelgta į JK iki „Brexito“ įgytą nedarbo draudimo stažą koordinavimo reglamentuose nustatyta tvarka.

 Kokios paramos gali tikėtis šeima, apsisprendusi grįžti į Lietuvą po „Brexito“?

 Ar galima po „Brexito“ gauti bedarbio pašalpą JK, o darbo ieškotis Lietuvoje?

  •  Jei bus pasiektas susitarimas dėl JK išstojimo iš ES, vadovaujantis ES sutarties nuostatomis, iki 2020 m. pabaigos bus nustatytas pereinamasis laikotarpis, kuriuo socialinės apsaugos srityje toliau bus taikomi koordinavimo reglamentai. Koordinavimo reglamentuose numatyta galimybė bedarbiui, kuris vienoje valstybėje narėje gauna nedarbo išmoką, vykti ieškoti darbo į kitą valstybę narę ir toliau gauti paskirtą nedarbo išmoką.
  • Koordinavimo reglamentuose nustatytos papildomos sąlygos dėl nedarbo išmokos mokėjimo į kitą valstybę narę atvykusiems bedarbiams. Bedarbis turi būti registruotas JK užimtumo tarnyboje bent 4 savaites iki išvykimo į Lietuvą ir gauti JK nedarbo išmoką. Prieš išvykdamas jis turi kreiptis dėl PD U2 dokumento išdavimo JK. Gavęs PD U2 dokumentą ir atvykęs į Lietuvą, jis per 7 dienas turi įsiregistruoti Užimtumo tarnybos Klientų aptarnavimo departamento skyriuje pagal gyvenamąją vietą ir pateikti JK gautą PD U2 dokumentą. Bedarbiui bus mokama tokio dydžio nedarbo išmoka, kokią paskyrė PD U2 dokumentą išdavusi įstaiga, ji bus mokama ne ilgiau kaip iki datos, nurodytos dokumente.
  • Jei JK išstos iš ES be išstojimo susitarimo, klausimas dėl JK paskirtų nedarbo išmokų mokėjimo bedarbiui, jam išvykus į Lietuvą, bus sprendžiamas pagal JK nacionalinius teisės aktus.

 Ar man priklauso motinystės išmoka, jei paskutinė darbovietė buvo JK, o vaikas yra Lietuvos pilietis?

  •  Lietuvoje motinystės išmokos skyrimas nepriklauso nuo vaiko pilietybės. Teisę gauti motinystės išmoką už nėštumo ir gimdymo laikotarpį turi asmuo, kuris:
  1. yra apdraustas motinystės socialiniu draudimu;
  2. įstatymų nustatyta tvarka yra išleistas nėštumo ir gimdymo atostogų, išskyrus atvejus, kai apdraustas asmuo prilyginamas asmeniui, išleistam nėštumo ir gimdymo atostogų, taip pat atvejus, numatytus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje;
  3. iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą. Jei Lietuvoje turimo socialinio draudimo stažo nepakaks teisei į motinystės išmoką įgyti, bus atsižvelgta į JK iki „Brexito“ įgytą stažą.
  • Motinystės išmokos skyrimo pagrindas – nustatyta tvarka išduotas elektroninis nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas.
  • Jei bus pasiektas susitarimas dėl JK išstojimo iš ES, motinystės socialinio draudimo stažas bus sumuojamas vadovaujantis koordinavimo reglamentais, kaip numatyta Išstojimo sutartyje nustatytu pereinamuoju laikotarpiu. Priešingu atveju bus parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektas, kuriuo bus siekiama užtikrinti, kad, nustatant teisę į motinystės išmoką, bus atsižvelgta į JK iki „Brexito“ įgytą motinystės socialinio draudimo stažą koordinavimo reglamentuose nustatyta tvarka.

  Jei ateityje nuspręsiu išvykti iš JK, ar galėsiu Lietuvoje gauti socialines išmokas, kurias gaunu JK?

  •  Jei bus pasiektas susitarimas dėl JK išstojimo iš ES, vadovaujantis ES sutarties nuostatomis, iki 2020 m. pabaigos bus nustatytas pereinamasis laikotarpis, kuriuo socialinės apsaugos srityje toliau bus taikomi koordinavimo reglamentai. ES lygiu koordinuojamos visos svarbiausios socialinės apsaugos sritys, taigi ir visų socialinės apsaugos išmokų – ligos ir motinystės išmokų, netekto darbingumo išmokų, senatvės pensijų, maitintojo netekimo (našlių / našlaičių) pensijų, išmokų dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, nedarbo išmokų ir išmokų vaikams – skyrimas bei mokėjimas. Jei Jūsų gaunama išmoka patenka į koordinavimo reglamentų taikymo sritį, persikėlus gyventi į Lietuvą, paskirta išmoka ir toliau bus mokama.
  • Dėl išmokų mokėjimo, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, bus inicijuojamos derybos dėl tarptautinės sutarties su JK socialinės apsaugos srityje sudarymo.
  • Jei JK išstos iš ES be išstojimo susitarimo, JK paskirtos socialinės išmokos bus mokamos Lietuvoje, kaip nustatyta JK nacionaliniuose įstatymuose.

 Ar iki „Brexito“ Lietuvoje paskirtos socialinio draudimo išmokos bus eksportuojamos į JK?

  •  Taip, iki „Brexito“ Lietuvoje paskirtos socialinio draudimo išmokos bus mokamos ir po „Brexito“ iki teisės į tas išmokas pabaigos.

Sveikatos apsauga

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Tarptautinių reikalų skyriaus vedėjos Linos Noreikienės teigimu, patvirtinus susitarimą dėl išstojimo – pokyčių sveikatos paslaugų kompensavime nebus. Pereinamuoju laikotarpiu JK taikys socialinės apsaugos sistemas koordinuojančių reglamentų nuostatas – tai galioja ir dabar.

„Pagal šias nuostatas, Lietuvos piliečiai JK ir britai Lietuvoje turės teisę į būtinąją pagalbą. Ji, kaip ir iki šiol, galės būti suteikta Europos sveikatos draudimo kortelę turintiems žmonėms. Taip pat į JK persikėlę gyventi Lietuvos apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu, pavyzdžiui, pensininkai,  turės teisę į sveikatos priežiūrą tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir britai. Tuo tarpu į Lietuvą persikėlę gyventi JK apdraustieji turės teisę į kompensuojamą sveikatos priežiūrą Lietuvoje“, – sako L. Noreikienė.

Pasak jos, kur kas blogesnė padėtis bus, jeigu JK išeis iš ES nepatvirtinus susitarimo dėl išstojimo. Tokiu atveju JK taps trečiąja valstybe kaip Rusija ar Jungtinės Amerikos Valstijos ir neteks ES šalims taikomų sveikatos sistemos teikiamų garantijų į būtinąją medicinos pagalbą bei tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą.

Ką žinoti JK gyvenantiems lietuviams?

  • JK pasitraukus iš ES ir nepasirašius sutarties dėl išstojimo, ten gyvenantys Lietuvos apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu negalėtų gauti sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Tokie žmonės  turėtų įgyti teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas pagal JK teisės aktus arba turėtų draustis privačiu sveikatos draudimu.
  • Tuomet JK dirbantys ir socialinio draudimo įmokas ten mokantys lietuviai po „Brexit“ išsaugos savo garantijas į sveikatos paslaugas. Tačiau jie nebegalės naudotis JK kompetentingos įstaigos išduota Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK). Tad atvykdami į Lietuvą, jie turės pasirūpinti privačiu sveikatos draudimu.

Ką žinoti JK studijuojantiems studentams iš Lietuvos?

  • JK nepasirašius jokios sutarties, jos aukštosiose mokyklose studijuojantys lietuviai bus laikomi apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu tik Lietuvoje ir ES ir tokia sąlyga galiotų iki 2023 metų rugpjūčio 31 d. Studentai, išvykę studijuoti į JK, sveikatos draudimu toje valstybėje privalėtų pasirūpinti patys – tai yra draustis privačiu sveikatos draudimu JK, kadangi jų privalomasis sveikatos draudimas galiotų tik Lietuvoje ir ES, EEE šalyse. Po 2023 metų rugpjūčio 31 d. valstybės lėšomis jie draudžiami nebebus.
  • Pereinamuoju laikotarpiu JK aukštosiose mokyklose studijuojantys studentai Lietuvoje būtų apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis. Tai galiotų tik tiems, kurie studijas pradėjo iki „Brexit“. Jų draudimas privalomuoju sveikatos draudimu galiotų iki 2023 metų rugpjūčio 31 d. Įstoję 2019 metais po „Brexit“ šios garantijos negautų.

Kas bus, jei „Brexit“ dieną gydysitės JK ligoninėje?

  • Jeigu JK išstojimo dieną – kovo 29-ąją – Lietuvos apdraustasis privalomuoju sveikatos draudimu gaus būtinosios pagalbos paslaugas JK ligoninėje – jos bus kompensuotos iki paciento išrašymo iš ligoninės dienos. Už paciento gydymą JK ligoninėje sumokės VLK.

Ką žinoti iš JK planuojantiems grįžti į Lietuvą?

  • Iš JK į Lietuvą gyventi grįžę Lietuvos piliečiai turės deklaruoti gyvenamąją vietą, vėl tapti  nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ir dalyvauti privalomojo sveikatos draudimo sistemoje. Tai reiškia, kad jie privalės mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas arba, jei priklausys įstatymu nustatytai socialiai pažeidžiamų asmenų grupei, jie bus draudžiami valstybės lėšomis.

Ką žinoti Lietuvoje gyvenantiems britams?

  • JK nepasirašius susitarimo dėl išstojimo iš ES, Lietuvoje gyvenantys ar viešintys britai negalėtų gauti sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos PSDF lėšomis. Pasisvečiuoti ar studijuoti į Lietuvą atvykę JK piliečiai turėtų pasirūpinti privačiu sveikatos draudimu.
  • Be to,  Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuojantys britai po kovo 29-osios prarastų galimybę gauti būtinąją medicinos pagalbą su ESDK – jie privalės pasirūpinti privačiu sveikatos draudimu.
  • Britams, kurie gyvena Lietuvoje su ES piliečių pažymomis ir jau yra įgiję teisę į Lietuvos privalomąjį sveikatos draudimą, bus sudarytos galimybės toliau dalyvauti privalomojo sveikatos draudimo sistemoje. Siekiama, kad jie neliktų be socialinės apsaugos. Tai reiškia, kad jei britas dirba ir socialinio draudimo įmokas moka Lietuvoje, jo teisė į sveikatos priežiūrą nesikeis. Jis ir toliau bus apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje ir naudosis visomis jo teikiamomis garantijomis.
 

Vairuotojų pažymėjimų keitimas po BREXIT (nesant susitarimo)

Pagrindinis kriterijus, kuriuo remiantis bus keičiami vairuotojo pažymėjimai, yra teisės vairuoti įgijimo data. Ją galite rasti vairuotojo pažymėjimo nugarėlės 10-oje grafoje

Jei teisę vairuoti JK įgijote iki kovo 29 d. – egzaminų laikyti nereikės

Jei teisę vairuoti Jungtinėje Karalystėje įgijote iki „Brexit“, t. y., iki 2019 m. kovo 29 d., tuomet grįžus gyventi į Lietuvą pasikeisti jį galėsite tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir iki šiol (kai JK dar buvo ES narė). Todėl keičiant vairuotojo pažymėjimą, vairavimo egzaminų iš naujo laikyti nereikės.

Tam, kad galėtumėte pasikeisti vairuotojo pažymėjimą, Jums reikės:

  • būti nuolatiniu Lietuvos gyventoju. Kitaip tariant, Lietuvoje gyventi bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais. Arba pagrįsti ryšius su Lietuva. Pavyzdžiui: pateikti darbo sutartį ar kt.;
  • taip pat pasitikrinti sveikatą ir gauti medicininę pažymą.

Tuomet Jums reikės atvykti į „Regitros“ padalinį ir pateikti šiuos dokumentus:

  • asmens tapatybės dokumentą;
  • galiojančią medicininę pažymą, jei nebuvo išduota elektroninė;
  • JK išduotą vairuotojo pažymėjimą.

PASTABA. Jei teisę vairuoti įgijote Lietuvoje, tačiau vairuotojo pažymėjimą pasikeitėte JK (prieš arba po „Brexit“), jis taip pat bus keičiamas įprasta, t. y., anksčiau aprašyta, tvarka.

 

Jei teisę vairuoti JK įgijote po kovo 29 d. – vairuotojo pažymėjimas bus keičiamas kaip išduotas trečiojoje šalyje

Jei teisę vairuoti Jungtinėje Karalystėje įgijote po „Brexit“, t. y., po 2019 m. kovo 29 d., tuomet grįžus gyventi į Lietuvą pasikeisti jį galėsite tik išlaikę teorijos ir praktikos egzaminus (vairavimo mokyklos mokymų baigti nereikia).

Tam, kad galėtumėte laikyti egzaminus, Jums reikės:

  • būti nuolatiniu Lietuvos gyventoju. Kitaip tariant, Lietuvoje gyventi bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais. Arba pagrįsti ryšius su Lietuva. Pavyzdžiui, pateikti darbo sutartį ar kt.;
  • baigti mokymą pagal privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programą;
  • pasitikrinti sveikatą ir gauti medicininę pažymą.

Išlaikius vairavimo egzaminus, galėsite pasikeisti vairuotojo pažymėjimą. Atvykus į „Regitrą“ Jums reikės pateikti:

  • asmens tapatybės dokumentą;
  • sveikatos žinių atestavimo (pirmosios pagalbos) pažymėjimą;
  • galiojančią medicininę pažymą, jei nebuvo išduota elektroninė;
  • JK išduotą vairuotojo pažymėjimą su vertimu į lietuvių kalbą.

Plačiau: Regitra

Tarnybos Lietuvos kariuomenėje galimybės iš Jungtinės Karalystės grįžtantiems Lietuvos Respublikos piliečiams

Šiandienos Lietuvos kariuomenė – tai motyvuota kariuomenė, pasirengusi ginti šalį, sėkmingai dalyvaujanti tarptautinėse operacijose ir padedanti Lietuvos žmonėms ypatingų nelaimių atvejais. Kariuomenėje svarbiausia – žmogus. Kariams, tarnaujantiems Lietuvos kariuomenėje, sudarytos geros tarnybos ir gyvenimo sąlygos, daug dėmesio skiriama jų sveikatai ir medicininei priežiūrai. Jiems suteikiama galimybė tobulėti, išmokti naujų dalykų, įgyti pozityvios, naudingos patirties.

Entuziazmas, patriotizmas, atsidavimas, noras pažinti, mokytis ir tobulėti – esminės savybės, kurias turi turėti būsimasis karys. Jeigu jūs nebijote naujų iššūkių, norite įgyti naujų įgūdžių, ir esate pasiryžęs sunkiai dirbti vardan bendro tikslo – jūs esate laukiamas Lietuvos kariuomenėje.

 

Šioje skiltyje rasite  informacijos apie tarnybos Lietuvos kariuomenėje būdus, atrankos sąlygas, galimas tarnybos vietas, specialybes, socialines garantijas, tobulėjimo ir karjeros galimybes. Taip pat galite skambinti nemokamu tel. 8 800 12340 ir užduoti jums rūpimus klausimus apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Informacijos apie karinę tarnybą taip pat rasite apsilankę interneto svetainėje www.karys.lt.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kuo artimiausiu metu reikėtų pasirūpinti JK gyvenantiems lietuviams?  

  • LR piliečiams, gyvenantiems JK ir ketinantiems pasilikti po 2019 m. kovo 29 d. būtina turėti galiojantį asmens dokumentą: LR pasą arba asmens tapatybės kortelę.
  • Atsižvelgiant į didelius srautus dėl pasų/Asmens Tapatybės Kortelių atnaujinimo Lietuvos ambasadoje Jungtinėje Karalystėje, informuojame, kad Lietuvoje pasą/ATK galima gauti per 5 darbo dienas.
  • LR piliečiams po 2019 m. kovo 29 d. planuojantiems likti gyventi, dirbti, studijuoti JK, patariama sekti JK vyriausybės skelbiamą informaciją apie naują registracijos sistemą ES piliečiams JK EU Settlement Scheme, kuri yra diegiama dėl Brexit. (paraiškų teikimo sistema pilnai veiks nuo 2019 m. kovo 30 d. Šiuo metu vyksta testavimo etapai.)

Kas 2019 m. kovo 30 d. atsitiks man ir mano šeimos nariams, lietuviams gyvenantiems JK? Ką tai reiškia mano, kaip LR piliečio, gyvenančio JK, teisėms?

  • Visi ES piliečiai, įskaitant ir lietuvius, gyvenančius JK, kovo 30 d. taps trečiųjų valstybių piliečiais.
  • Tik ES viduje galioja keturios ES bendrosios rinkos laisvės – laisvas asmenų, kapitalo, prekių, paslaugų judėjimas. JK nebesant ES valstybe nare galimai atsiras tam tikrų apribojimų. Reikia sekti JK institucijų informaciją apie taisykles, kurias JK po Brexit taikys ES piliečiams. 

Kokia bus JK gyvenančių ES piliečių teisinė situacija ? Ar mes galėsime likti gyventi JK?

  • JK gyvena virš 3 mln. ES piliečių. JK Premjerė Th.May dar 2018 m. rugsėjį yra patikinusi, kad ES piliečiai dėl savo teisių gali būti ramūs – jos bus apsaugotos. Tikimės, kad šis patikinimas bus greitai formalizuotas.

Ar reikės atlikti kokius nors formalumus tam, kad likti gyventi, dirbti JK?

  • Taip, ES piliečiai, gyvenantys JK, galės įgyti leidimą likti gyventi JK įgyjant „settled status“ arba „prie-settled status“. Tą padaryti bus galima kreipiantis į atsakingas JK institucijas (JK Vidaus reikalų ministeriją – UK Home office).

Po Brexit svarstau sugrįžti gyventi į Lietuvą, kaip sužinoti visą su grįžimu susijusią aktualią informaciją?

  • Džiugu, kad renkiesi Lietuvą. Migracijos informacijos centras „Renkuosi Lietuvą“ yra įsteigęs nemokamą telefono liniją JK gyvenantiems lietuviams, kur „vieno langelio“ principu teikiamos konsultacijos visais su gyvenimu Lietuvoje ar grįžimu į ją klausimais. Skambink nemokamu tel. +448000318521.

Ar nuo 2019 m. kovo 30 d. neatsiras vizos ES piliečių kelionėms į JK?

  • Neatsiras. Tai bus užtikrinta ES lygmens teisės aktu – ES neįves vizų JK piliečiams trumpalaikėms kelionėms (iki 90 dienų per pusmetį). Iš JK tikimasi abipusiškumo. Šiuo metu ES 27 derasi dėl atitinkamo reglamento nuostatų.
  • 2018 11 13 Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl Vizų reglamento Nr. 539/2001 pakeitimo, kuriuo siūloma įtraukti JK į trečiųjų valstybių, kurių piliečiams, kertantiems išorines ES sienas, netaikomas reikalavimas turėti vizas, sąrašus nuo JK išstojimo dienos (2019-03-30 JK išstojimo iš ES be Susitarimo atveju) arba nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos (jei išstojama pagal Susitarimą), t.y. JK piliečiams nustatomas bevizis režimas su ES, su sąlyga, kad JK taip pat taikys bevizį režimą visų ES valstybių narių ir Šengeno valstybių piliečių atžvilgiu. 

Ar nesutriks oro susisiekimas su JK?

  • Neturėtų sutrikti. Tai bus užtikrinama ES lygmens teisės aktais, kuriais tikimasi, kad vadovausis ir JK.
  • 2018 11 13 Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl reglamento, kuriuos siekiama nustatyti laikinas vienašales priemones oro susisiekimui tarp ES ir JK vykdyti po JK išstojimo iš ES (No-deal atveju), t.y. numatyti.

Ar JK bus pripažįstami Lietuvoje išduoti vairuotojo pažymėjimai?

  • Taip, tikimąsi, kad turėtų būti pripažįstami. Lietuvoje išduodamuose nacionaliniuose vairuotojo pažymėjimuose naudojamos tarptautinės A, B, C, D ir E vairavimo kategorijos, tai atitinka Ženevos konvencijos dėl kelių eismo (1949 m.) ir Vienos konvencijos dėl kelių eismo (1968 m.) konvencijų reikalavimus. Lietuva ir JK abi yra prisijungusios prie šių konvencijų, jas ratifikavusios.   Todėl JK turėtų be kliūčių pripažinti LT išduodamus vairuotojo pažymėjimus.
  • Tikimasi,  kad iki šių metų pabaigos JK nebus reikalaujama, kad vairuotojai kartu su lietuvišku nacionaliniu vairuotojo pažymėjimu (kuris yra ES pavyzdžio) pateiktų ir tarptautinį vairuotojo pažymėjimą.
  • Pagal VRM ir Regitros informaciją, nuo 2020 m. sausio 1 d. Regitroje bus galima užsisakyti tarptautinį vairuotojo pažymėjimą (šiuo metu ruošiamasi išdavimui). Tarptautinis vairuotojo pažymėjimas – tai nacionalinio pažymėjimo vertimas į oficialias JT Europos Ekonomikos Komisijos (EKK) kalbas.

 

BREXIT
2019
03/01
Ką reikia žinoti apie „Brexit“ ir išmokas
Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos numatytas kovo 29-ąją, tačiau dėl didžiulio politinio neapibrėžtumo neįmanoma tvirtai prognozuo...
Top naujiena
BREXIT
2019
03/04
Bendradarbystės centrai „Spiečius“ tampa sugrįžtančių emigrantų verslo namais Lietuvoje ...
Didėjantis neaiškumas dėl „Brexit“ verčia užsienyje gyvenančius Lietuvos piliečius vis dažniau pagalvoti apie grįžimą į Lietuvą. Jau turinčių smulkų v...
BREXIT
2019
02/25
„Brexit“ peripetijos: ką reikia žinoti apie sveikatos draudimą?
Lietuva intensyviai rengiasi dviem galimiems britų pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) scenarijams – su bendradarbiavimo sutartimi arba be. Jei kovo...
Informacija atnaujinta: 2019-03-13
MENIU
  • 8 800 22922

Nemokamos linijos:

Skambinant iš užsienio (įprastas tarifas):

MENIU
  • 8 800 22922

Nemokamos linijos:

Skambinant iš užsienio (įprastas tarifas):

Reikia pagalbos?

Klauskite mūsų dabar!