D.U.K.

Praleidus kurį laiką užsienyje, grįžus nemažai kas gali atrodyti žingsniu nutolę, pasikeitę. Todėl parvykimas, kad ir į vietą, kur augome, gyvenome ir esame laukiami, kartais gali būti mažiau sklandus, nei norėtume. Būtent su šia mintimi buvo įkurtas Migracijos informacijos centras – vieno langelio sistema paremtas projektas, kurio pagrindinė misija yra suteikti visą svarbią informaciją įvairiais grįžimo klausimais. Taip, kaip išvykstant domimasi savo galimybėmis – darbu, apsigyvenimu, perspektyvomis ir galimybėmis jaustis laimingais pasikeitusioje aplinkoje, taip „Renkuosi Lietuvą“ žvelgia į grįžimą – suplanuotą ir informuotą procesą, kuris sunkų sprendimą padaro kiek įmanoma lengvesniu.

Toliau pateikti apibendrinto pobūdžio klausimai, su kuriais Migracijos informacijos centras susiduria kasdien. Tačiau kiekvieno asmens ar šeimos situacija – unikali, todėl raginame susipažinus su šia informacija ir iškilus kitiems klausimams, kurių čia nerasite, susisiekti su mumis – mielai pagelbėsime.


Nuo ko pradėti?

  1. Prieš išvykimą, gaukite reikiamus dokumentus.
  2. Deklaruokite išvykimą iš užsienio valstybės, kurioje gyvenote.
  3. Grįžus deklaruokite gyvenamąją vietą Lietuvoje (jeigu išvykdami iš Lietuvos buvote deklaravę išvykimą). Tai padaryti galima internetu „Elektroninių valdžios vartų” interneto svetainėje, adresu epaslaugos.lt, arba seniūnijoje, Jums priklausančioje pagal gyvenamąją vietą.
  4. Pasirūpinkite privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). Nuo gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje momento atsiranda pareiga mokėti PSD įmoką „Sodrai“. Dirbančiajam pačiam daryti nieko nereikia, visos privalomos įmokos sumokamos kartu su darbo užmokesčiu. Jei grįžęs iš užsienio žmogus kurį laiką nedirba, jis turi PSD įmokas mokėti savarankiškai arba gali būti draustas valstybės lėšomis, jei yra pensininkas, Darbo biržoje registruotas bedarbis, moksleivis, dieninių studijų studentas, vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 metų ir kt. Jeigu ieškositės darbo, užsiregistruokite Darbo biržoje, ir būsite draudžiamas valstybės. Daugiau apie PSD
  5. Pasirinkite sveikatos priežiūros įstaigą ir joje prisiregistruokite. Prieš registruodamiesi įsitikinkite, kad jūsų pasirinktoji gydymo įstaiga (poliklinika ar šeimos gydytojo centras, klinika) yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa dėl pacientams teikiamų paslaugų apmokėjimo. Tuomet jums nereikės mokėti už paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.

Daugiau informacijos: Pirmieji žingsniai grįžtant

  1. Dokumentus, liudijančius jūsų darbo laikotarpius ir darbo santykius, pvz.:
    • darbo sutartį;
    • algalapius ar pažymą apie uždarbį;
    • U1 formą (ji pravers jeigu pretenduosite į nedarbo išmokas Lietuvoje);
    • U2 formą (jeigu gaunate nedarbo išmoką kitoje ES šalyje ir norite ją eksportuoti į Lietuvą);
    • P60 ar P45 formas (aktualu dirbantiems Jungtinėje Karalystėje ar Airijoje);
    • pensininko pažymėjimą (jeigu jau esate išėjęs į pensiją).
  2. Socialinių įmokų mokėjimo dokumentus, pvz.:
    • formą E104;
    • pažymėjimą su socialinio draudimo numeriu;
  3. Formas S1/E106 (naudinga jeigu gyvensite Lietuvoje, tačiau dirbate ir/ar esate drausta kitoje ES šalyje) ar S2/E112 (pravers jeigu grįžtate į Lietuvą planiniam gydymui).
  4. Europos sveikatos draudimo kortelę. Ji užtikrins nemokamą būtinąją medicinos pagalbą grįžtant į Lietuvą tik pasisvečiuoti.
  5. Dokumentus, įrodančius vaikų užsienyje pabaigtą ugdymo programą ar jos dalį; pažymą iš lietuviškos mokyklėlės (jei tokią lankė).
  6. Dokumentus, reikalingus leidimui gyventi (jeigu grįžtate su šeimos nariais užsieniečiais).

Daugiau informacijos: Pirmieji žingsniai grįžtant

Gyvenamosios vietos deklaravimas yra tarsi grįžimo registracija – pranešimas valdžios institucijoms jog parvykote, kad jums būtų suteiktos įvairios paslaugos – socialinė parama, pirmenybė darželiuose, nemokamas gydymas. Gyvenamoji vieta deklaruojama seniūnijoje pagal asmens adresą, atvykstant į seniūniją asmeniškai arba per e-valdžios portalą (www.epaslaugos.lt), prisijungiant per internetinę bankininkystę, su elektroniniu arba mobiliuoju parašu. Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad, deklaruojant gyvenamąją vietą adresu patalpų, kurios nuosavybės ar panaudos teise priklauso kitam asmeniui, reikalingas šio asmens leidimas (leidimas duodamas pasirašant seniūnijoje gautą formą arba patvirtinant kito asmens užpildytą deklaraciją per e-valdžios portalą).

Daugiau informacijos: Gyvenamosios vietos deklaravimas

Deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje privalo ES piliečiai, atvykę gyventi į Lietuvą ilgiau kaip trims mėnesiams per pusę metų bei trečiųjų šalių piliečiai, turintys leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje arba ES piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę. Užsieniečiai, turintys ilgalaikę vizą, deklaruoti gyvenamosios vietos negali.

Užsieniečiai, anksčiau nedeklaravę gyvenamosios vietos Lietuvoje, tai gali padaryti:

  • migracijos tarnyboje, atsiimdami leidimą nuolat gyventi LR (trečiųjų šalių piliečiai) arba pažymą, leidžiančią gyventi LR nuolat ar laikinai (ES piliečiai) arba leidimo gyventi šalyje kortelę (ES piliečių šeimos nariai). Migracijos tarnyba duomenis persiunčia Registrų centrui;
  • seniūnijoje ar savivaldybėje pagal gyvenamąją vietą. Su savimi būtina turėti asmens dokumentą, leidimą gyventi ir nuomos sutartį (jei būstas nuomojamas).

Daugiau informacijos: Gyvenamosios vietos deklaravimas ir Užsieniečiai Lietuvoje


Švietimas

Užsienyje gimę ar augę vaikai grįžę į Lietuvą dažnai patiria sunkumų mokykloje dėl to, kad yra užmiršę arba visiškai nemoka lietuvių kalbos. Pagal LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymą, kiekviena valstybinė mokykla turėtų iš užsienio grįžusiems lietuvių vaikams suteikti papildomas lietuvių kalbos pamokas, sudaryti išlyginamąsias klases ir individualią mokymosi programą. Vis dėl to realybėje dėl tokios integracijos galimybių su norimos mokyklos administracija reikia tartis asmeniškai.

Vykdant vaikų priėmimą į mokyklas reikalingi šie dokumentai:

  1. Prašymas priimti į mokyklą;
  2. Mokymosi pasiekimus įteisinantis dokumentas (dokumentas, liudijantis apie užsienyje baigtą ugdymo programą ar jos dalį), kuris turi būti išverstas į lietuvių kalbą (reikalavimas vertimą tvirtinti notariškai priklauso nuo kiekvienos mokyklos vidaus tvarkos);
  3. Kiti priėmimo į mokyklą tvarkoje nustatyti dokumentai (kiekviena mokykla nusistato individualius reikalavimus, kokius dokumentus pateikti). Mokyklos (pradinės, pagrindinės, progimnazijos) pirmumo teisę teikia vaikams, kurių gyvenamoji vieta yra registruota tos mokyklos aptarnaujamoje teritorijoje, todėl gali reikėti pateikti pažymą apie gyvenamosios vietos deklaravimą;

Iki 14 metų prašymą pateikia vienas iš tėvų (globėjų), o nuo 14 metų moksleivis prašymą turi rašyti pats (atskirais atvejais mokyklos gali nusistatyti kitokią tvarką).

Daugiau informacijos: Švietimas ir ŠMM skiltis Grįžtantiems į Lietuvą 

Taip, tokių galimybių yra.

Lietuvoje veikia tautinių mažumų mokyklos, kuriose ugdymo procesas vykdomas arba kai kurių dalykų mokoma rusų, lenkų, baltarusių kalbomis.

Taip pat Lietuvoje esama ir mokyklų (tiek privačių, tiek valstybinių), kurios akcentuoja sustiprintą užsienio kalbos mokymą (vykdomas dvikalbis ugdymas). Jose įvairaus amžiaus vaikams dalis pamokų vyksta anglų, prancūzų ar vokiečių kalbomis.

Norintiesiems vyresnėse klasėse tęsti studijas anglų kalba suteikiama galimybė gauti tarptautinio bakalaureato (TB) diplomą šešiose Lietuvos mokyklose: Vilniaus tarptautinėje mokykloje (vienintelė Lietuvoje, turinti pradinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo TB programas), Vilniaus licėjuje, Kauno Jėzuitų gimnazijoje, Kauno Erudito licėjuje, Šiaulių Didždvario gimnazijoje bei Tauragės „Versmės“ gimnazijoje. Tarptautinio bakalaureato programoje visos disciplinos, išskyrus lietuvių kalbą ir literatūrą, yra mokomos anglų kalba. TB yra dvejų metų programa (išskyrus Vilniaus tarptautinėje mokykloje vykdomą pradinio ir pagrindinio ugdymo programą) 11–12 klasių moksleiviams.

Galimybę baigti vidurinio ugdymo programą anglų kalba suteikia Amerikos tarptautinė mokykla Vilniuje, Klaipėdos licėjus, Klaipėdos „Universa Via“ tarptautinė mokykla. Anglų kalba galima mokytis pagal  pagrindinio ugdymo programą „VIMS – International Meridian School“, o pagal pradinio ugdymo programą – Karalienės Mortos mokykloje.

Prancūzų kalba galima mokytis Vilniaus prancūzų vidurinėje mokykloje.

Vilniaus lietuvių namai skirti užsieniečių ir Lietuvos piliečių vaikams, kurie atvyko ar grįžo nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje. Mokykloje mokomi ir vaikai, kurie nemoka lietuvių kalbos. Mokslas suteikiamas įvairaus amžiaus mokiniams, yra galimybė nemokamai gyventi bendrabutyje su valgykla, poilsio kambariais, dalyvauti neformalaus ugdymo būreliuose.

Daugiau informacijos: Mokyklos

Nuotolinis mokymas vykdomas dvejopai:

  1. Pagal bendrąsias Švietimo ir mokslo ministerijos ugdymo programas, kai asmuo mokosi visų mokomųjų dalykų, o pabaigęs bendrojo ugdymo programą gauna atitinkamą dokumentą: pradinio, pagrindinio ugdymo baigimo pažymėjimą ar brandos atestatą (pabaigusiems tik dalį programos išduodama pažyma apie atitinkamos programos dalies baigimą).
  2. Mokomasi „lituanistinio paketo“: pasirenkami tik lietuvių kalbos, literatūros, istorijos, geografijos kursai (išduodama pažyma apie šio kurso baigimą).

Nuotolinis mokymas vykdomas Skype programa, naudojantis e-pamokomis, vaizdo įrašais ir kt. Į ugdymo įstaigą reikia atvykti tik dvyliktos klasės brandos egzaminams ir kai kuriais atvejais – dešimtos klasės žinių patikrinimui.

Nuotolinis mokymas yra nemokamas ir šiuo metu teikiamas šiose įstaigose:

Daugiau informacijos: Nuotolinis mokymasis

Pradinių lietuvių kalbos žinių galima įgyti mokantis internetu, pavyzdžiui, svetainėse E-mokykla (5-6 bei 7-8 kl. mokiniams), loescen.com, surfacelanguages.comLet’s be Friends. Būnant Lietuvoje, lietuvių kalbos galima mokytis kalbų mokyklose, kurių yra visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose arba individualiai pas privačius mokytojus. Dauguma universitetų, kuriuose studijuoja užsieniečiai studentai, taip pat siūlo lietuvių kalbos kursus. Sąrašą įstaigų, kurios organizuoja kalbos kursus rasite mūsų tinklapyje, žemiau pateikiamoje nuorodoje.

Daugiau informacijos: Lietuvių kalbos kursai


Socialinės garantijos

Darbo ieškantis asmuo turi teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką (NSDI, plačiau žinoma kaip bedarbio pašalpa), jeigu jūs:

  • buvote draudžiamas nedarbo socialiniu draudimu, t.y. Jūs pats ar už Jus buvo mokamos nedarbo socialinio draudimo įmokos (paskutinis draustumas turi būti Lietuvoje);
  • registravotės Užimtumo tarnyboje;
  • Užimtumo tarnybos sprendimu Jums suteiktas bedarbio statusas;
  • Užimtumo tarnyba nepasiūlė Jums tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių;
  • per paskutinius 30 kalendorinių mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos turite ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą;
  • baigėte privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba esate paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pirminį karinį parengtumą, ir įsiregistravote Užimtumo tarnyboje ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo paleidimo iš tarnybos.

Jeigu per pastaruosius 30 mėnesių jūs nesate išdirbęs 12 mėnesių Lietuvoje, tačiau tokį laikotarpį esate dirbęs kitoje ES valstybėje narėje, Šveicarijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Ukrainoje ar Baltarusijoje, jūs galite iš ankstesnės darbo vietos valstybės kompetentingos įstaigos pristatyti dokumentą apie nedarbo draudimo ir darbo laikotarpius (ES, EEE šalyse ir Šveicarijoje toks dokumentas yra forma U1 PD). Jei tokio dokumento nepristatysite, „Sodrai“ Lietuvoje privalėsite pateikti dokumentus, susijusius su darbu kitoje valstybėje narėje. 

Jeigu dirbote kitoje ES, EEE šalyje ar Šveicarijoje ir ten jums priklauso nedarbo išmoka, turite teisę išvykti ieškoti darbo į Lietuvą ir šiuo paieškos laikotarpiu gauti NSDI iš užsienio šalies (ją eksportuoti į Lietuvą). 

Daugiau informacijos: Nedarbo išmokos

Taip. Jei jau gaunate NSDI (vadinamąją „bedarbio pašalpą“) vienoje iš ES, EEE valstybių narių arba Šveicarijoje, turite teisę išvykti ieškoti darbo į Lietuvą ir šiuo paieškos laikotarpiu gauti NSDI iš, tarkime, Jungtinės Karalystės (t.y., NSDI galima eksportuoti į Lietuvą).

Bedarbio pašalpą 3 mėnesius ir toliau galite gauti iš ES valstybės, kurios darbo biržoje esate užsiregistravę, tačiau atvykti darbo ieškoti į Lietuvą, jeigu:

  • šalyje, kurioje tapote bedarbiu (-e), turite teisę gauti bedarbio pašalpą;
  • bent prieš 4 savaites užsiregistravote kaip darbo ieškantis asmuo šalies, kurioje tapote bedarbiu (-e), užimtumo tarnybose;
  • paprašėte savo nacionalinių užimtumo tarnybų išduoti leidimą eksportuoti bedarbio pašalpą (NSDI išmokos eksporto dokumentas yra U2);
  • Lietuvoje per 7 dienas užsiregistruosite teritorinėje darbo biržoje ir reguliariai joje lankysitės.

Daugiau informacijos: Lietuvos darbo biržos informacija apie NSDI eksportą

Lietuvoje asmuo įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, kai jis atitinka visas šias sąlygas:

  • sulaukia įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus (2018 m. – 63 m. 8 mėn. vyrams ir 62 m. 4 mėn. moterims);
  • turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, nustatytą minimaliai senatvės pensijai gauti (15 metų).

Jei asmuo nėra išdirbęs 15 metų Lietuvoje, teisei gauti pensiją gali būti sumuojami jo draudimo stažo laikotarpiai iš kai kurių kitų valstybių (t. y. ES, EEE valstybių narių, Šveicarijos, taip pat šalių, su kuriomis yra sudarytos tarptautinės sutartys, išskyrus Rusiją).

Ar žmogus yra įgijęs teisę gauti pensiją, vertinama pagal bendrai įgyto stažo sumą, tačiau kiekviena valstybė mokės pensiją tik už joje įgytą stažą. Kai asmuo yra dirbęs keliose valstybėse, visuomet vadovaujamasi taisykle, kad už tą patį stažą dvi valstybės mokėti pensijos negali.

Pvz.: Jei asmuo yra dirbęs Lietuvoje 8 metus, o 12 – Prancūzijoje, Lietuva įskaito jo socialinio draudimo laikotarpius ir susumavus gaunamas 20 metų socialinio draudimo stažas. Tačiau apskaičiuojant konkrečią sumą, Lietuva atsižvelgia tik į stažą ir pajamas, kuriuos asmuo turėjo per 8 metus darbo Lietuvoje. Už likusius 12 metų pensiją jam mokės Prancūzija.

Kai šalyse, kuriose asmuo yra dirbęs, nustatytas pensinis amžius skirtingas (pvz.: Airijoje – 67, Lietuvoje – 63), asmuo turi kreiptis į užsienio išmokų tarnybą, kai jam sueina amžius pensijos toje šalyje, iš kurios jis turi gauti pensiją.

Akcentuotina, jog gaunat senatvės pensiją iš kitos valstybės, Lietuvoje negalima išeiti išankstinės pensijos.

Daugiau informacijos: Senatvės pensijos

Tik tokiu atveju, jei Jūs turite 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės ir ligos draudimo stažą, o paskutinė Jūsų darbovietė prieš išeinant motinystės atostogų buvo Lietuvoje. Jeigu paskutinė Jūsų darbovietė buvo ne Lietuvoje, lietuviška motinystės pašalpa Jums nepriklauso. Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, nėščiajai, neturinčiai teisės gauti motinystės pašalpos, likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos, skiriama tik 2 bazinių socialinių išmokų (76 Eur) dydžio vienkartinė išmoka. Kiekvienam gimusiam vaikui ar įvaikintam vaikui skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio (418 Eur) vienkartinė išmoka. Vienkartinę išmoką išmoka savivaldybė vienam iš vaiką auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių) ar vaiko globėjui.

Daugiau informacijos: Sodros informacija apie motinystės išmokas ir Vaiko gimimo ir auginimo išmokos 


Sveikatos priežiūra

Jeigu grįžtate į Lietuvą gyventi, jums reikėtų išsiimti formą S1. Šią formą užregistravus Valstybinėse ligonių kasose, jūs tapsite drausta Lietuvoje ir galėsite gauti nemokamas gydymo paslaugas (prieš tai nepamirškite Lietuvoje deklaruoti gyvenamosios vietos). Šios formos gavimas paprastai užtrunka keletą mėnesių, tad patartina dėl jos kreiptis iš anksto.

Jeigu grįžtate į Lietuvą tik laikinai, nėštumo ir gimdymo laikotarpiui, jums reikėtų išsiimti formą S2, kuri leidžia gauti planines gydymo paslaugas Lietuvoje nemokamai (už jas sumoka šalis, kurioje esate drausta). Turint šią formą gyvenamosios vietos Lietuvoje deklaruoti nereikia, ją reikia turėti su savimi kas kartą kreipiantis į gydymo įstaigą. Svarbu tai, kad su forma S2 jums bus teikiamos tik tos planinės medicinos paslaugos, kurios yra įrašytos į formą (pavyzdžiui, susijusios su nėštumu ir gimdymu). Ši forma paprastai išduodama greičiau nei forma S1.

Jeigu esate drausta šalyje, nepriklausančioje ES, išsiaiškinkite, ar ir kokiomis sąlygomis galite su nėštumu ir gimdymu susijusias medicinines paslaugas gauti Lietuvoje.

Deklaravus gyvenamąją vietą Lietuvoje, nuo 28 nėštumo savaitės iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo esate draudžiama Lietuvoje. Svarbu tai, kad šis draustumas galioja tik tuo atveju, jeigu jūs nesate drausta kitoje ES šalyje (dvigubas draustumas Europos sąjungoje yra negalimas).

Daugiau informacijos: Sveikatos apsauga

Jei privalomuoju sveikatos draudimu esate apdraustas vienoje iš Europos Sąjungos šalių, Islandijoje, Lichtenšteine, Šveicarijoje ar Norvegijoje, galite gauti sveikatos priežiūros paslaugas bet kurioje iš minėtų šalių, taip pat ir Lietuvoje.

Tarpvalstybinė sveikatos priežiūra užtikrina teisę pacientams kreiptis į gydymo įstaigą bet kurioje iš minėtų šalių ir, savo lėšomis sumokėjus už sveikatos priežiūros paslaugas, gauti kompensaciją šalyje, kurioje jie apdrausti. Kompensaciją išmokės tos šalies, kurioje esate apdraustas, kompetentinga įstaiga, o kompensuojamos bus tik tų paslaugų išlaidos ir tik pagal tokius valstybės nustatytus tarifus, kurie yra asmenį apdraudusioje šalyje.

Kai kurios Europos Sąjungos valstybės, įgyvendindamos tarpvalstybinės sveikatos priežiūros direktyvos nuostatas, nustato išankstinių leidimų sistemą: prieš važiuojant gydytis į kitą šalį, svarbu išsiaiškinti, kokiais atvejais reikalingas išankstinis leidimas Jūsų pasirinktoms paslaugoms gauti.

ES teisės aktai taip pat nustato, kad bet kurios ES šalies apdraustasis, gavęs valstybinio sveikatos draudimo įstaigos leidimą, t. y. E 112/S2 formos pažymą, gali vykti į kitą ES šalį ir gauti reikiamas medicinos paslaugas. Pateikę sveikatos priežiūros įstaigai, sudariusiai sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK), šią pažymą, būsite priimti tomis pačiomis sąlygomis bei tvarka, kaip ir Lietuvos apdraustieji, tik gydymo išlaidas, ligonių kasoms tarpininkaujant, apmokės asmenį apdraudusi sveikatos draudimo įstaiga užsienyje.

Jei atvykstate ne iš ES

Lietuvos piliečiai, gyvenantys ne ES valstybėse ir ten deklaravę savo gyvenamąją vietą, pavyzdžiui, JAV, Kanadoje, Rusijoje, Izraelyje ir kt., ir ten dirbantys, anksčiau minėtu būdu kompensuojamų sveikatos priežiūros paslaugų gauti negali. Jiems už gydymo paslaugas reikia mokėti patiems.

Daugiau informacijos: Sveikatos apsauga


Užsieniečiai Lietuvoje

Norint sudaryti santuoką, reikia civilinės metrikacijos įstaigai (šios įstaigos paprastai yra savivaldybių metrikacijos skyriai) pateikti prašymą. Prašymas teikiamas toje metrikacijos įstaigoje, kur gyvenamąją vietą yra deklaravęs vienas iš susituokiančiųjų arba jų tėvai.

Pateikiami dokumentai:

  • asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai;
  • gimimo liudijimai arba gimimo įrašo išrašai (jeigu informacijos nėra Lietuvos registruose);
  • užsienietis turi pateikti dokumentą, patvirtiinantį, kad jo santuokai nėra kliūčių (t. y. pažymą, jog asmuo nėra prieš tai sudaręs kitos, šiuo metu vis dar galiojančios santuokos). Jeigu užsienio valstybės pilietis yra išsituokęs ar našlys, pateikiamas dokumentas, patvirtinantis jo ištuoką ar buvusio sutuoktinio mirtį.

Užsienio valstybės piliečio dokumentai (išskyrus pasą) turi būti legalizuoti ar patvirtinti Apostille pažyma.

Norint santuoką įregistruoti civilinės metrikacijos įstaigoje, mokamas 20 Eur mokestis. Jei norite susituokti Jūsų pačių pasirinktoje vietoje, imamas 60 Eur mokestis.

Santuoka registruojama praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo prašymo pateikimo dienos.

Santuoką sudarantys asmenys turi būti vyresni nei 18 metų.

Pateikiant prašymą santuokai, abiejų asmenų fizinis dalyvavimas yra būtinas.

Lietuvoje santuoką sudaryti du užsieniečiai gali tik tuo atveju, jei bent vienas iš jų turi leidimą gyventi.

Daugiau informacijos: Santuoka su užsieniečiu

Norint įregistruoti santuoką, pateikiami šie dokumentai:

  1. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
  2. Užsienio valstybės institucijos išduotas santuokos liudijimas;
  3. Jeigu vienas iš sutuoktinių yra užsienio valstybės pilietis išsituokęs ar našlys, papildomai pateikiamas jo valstybės kompetentingos įstaigos išduotas dokumentas, patvirtinantis jo ištuoką ar buvusio sutuoktinio mirtį.

Svarbu: Užsienio institucijų išduoti dokumentai (išskyrus pasą) turi būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma Apostille (išskyrus jeigu išduoti Estijoje, Rusijoje, Latvijoje, Moldovoje ar Ukrainoje) ir išversti į lietuvių kalbą.

Pateikus dokumentus Lietuvos civilinės metrikacijos skyriui, remiantis užsienyje išduotais dokumentais, Jums bus išduotas lietuviškas šio dokumento atitikmuo.

Daugiau informacijos: Užsienyje sudarytos santuokos registravimas Lietuvoje

Užsieniečiai, anksčiau nedeklaravę gyvenamosios vietos Lietuvoje, tai gali padaryti:

  • migracijos tarnyboje, atsiimdami leidimą gyventi LR (trečiųjų šalių piliečiai) arba pažymą, leidžiančią gyventi LR nuolat ar laikinai (ES piliečiai) arba leidimo gyventi šalyje kortelę (ES piliečių šeimos nariai). Migracijos tarnyba duomenis persiunčia Registrų centrui. 
  • kreipdamiesi į seniūniją ar savivaldybę. Jeigu gyvenamoji vieta deklaruojama nuomojame būste, privalu pristatyti nuomos sutartį.

ES piliečiai Lietuvoje gali atvykti ir būti Lietuvoje iki 3 mėnesių. Būnančiam ilgiau nei 3 mėnesius asmeniui reikia susitvarkyti dokumentus, patvirtinančius jo teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje. Toks dokumentas yra ES piliečio pažyma. Tuomet, deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje, ES pilietis įgyja teisę į visas LR socialines garantijas, jei tos teisės nėra susijusios su pilietybe. Pažyma galioja 5 metus arba numatomą ES piliečio gyvenimo LR laikotarpį.

Daugiau informacijos: ES piliečiams 

Kiekvienas trečiųjų šalių pilietis, jei tarp Lietuvos ir šalies, iš kurios atvykstama, nėra bevizio režimo, turi turėti galiojantį kelionės dokumentą. Trumpalaikiui vizitui užtenka turėti Šengeno vizą, kuri galioja 90 dienų per 180 dienas. Vizos užsieniečiams gali būti išduodamos kvietimo pagrindu. Prašymą patvirtinti kvietimą galima pateikti migracijos tarnybai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje kviečiantysis yra deklaravęs gyvenamąją vietą, arba elektroniniu būdu prisijungus prie Viešųjų paslaugų informacinės sistemos www.epis.vrm.lt.

Tačiau norint į Lietuvą atvykti ilgesniam laikui (dirbti, studijuoti, gyventi), reikalingas vienas iš dviejų dokumentų: Nacionalinė viza arba leidimas gyventi.

Nacionalinė viza daugiausiai gali būti išduota metams. Dėl jos dažniausiai kreipiasi leidimą dirbti gavę asmenys, studentai arba asmenys, laukiantys leidimo gyventi išdavimo. Nacionalinė viza išduodama per 15 dienų.

Leidimas gyventi dažniausiai išduodamas dvejiems metams, vėliau galima jį pratęsti. Dėl jo dažniausiai kreipiasi asmenys, kurie atvyko dirbti aukštos kvalifikacijos reikalaujančių darbų, žmonės, kurie atvyksta su antromis pusėmis ar asmenys, kurie ketina Lietuvoje likti ilgesniam laikui ir tam turi objektyvų pagrindą. Išdavimas gali trukti daugiau nei 4 mėnesius (skubos tvarka – 2 mėn.).

Dėl dokumentų išdavimo galima kreiptis tiek Lietuvoje, tiek Lietuvos atstovybėse užsienyje. Prašymo pateikimas nesuteikia teisės legaliai būti šalyje, tad jei dėl dokumentų kreipiamasi Lietuvoje, privaloma turėti kitą kelionės dokumentą, leidžiantį legaliai būti šalyje.

Daugiau informacijos: Užsieniečiai Lietuvoje 


Pilietybė

Nors Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskiriami Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme numatyti  atvejai,  pavyzdžiui, LR ir kitos valstybės pilietybę vaikas gali gauti, jei abi pilietybes įgijo gimdamas. Tokiems asmenims, sulaukusiems 21 metų, nebereikia pasirinkti, kurios valstybės pasą pasilikti, nes įstatymas suteikia jiems galimybę turėti dvi pilietybes.

Daugiau informacijos: Dviguba pilietybė

Informacija atnaujinta: 2018-10-24
MENIU
  • 8 800 22922

Nemokamos linijos:

Skambinant iš užsienio (įprastas tarifas):

MENIU
  • 8 800 22922

Nemokamos linijos:

Skambinant iš užsienio (įprastas tarifas):

Reikia pagalbos?

Klauskite mūsų dabar!