D.U.K.

Toliau pateikti apibendrinto pobūdžio klausimai, su kuriais Migracijos informacijos centras susiduria kasdien. Tačiau kiekvieno asmens ar šeimos situacija – unikali, todėl raginame susipažinus su šia informacija ir iškilus kitiems klausimams, kurių čia nerasite, susisiekti su mumis – mielai pagelbėsime.


Nuo ko pradėti?

  1. Prieš išvykimą, gaukite reikiamus dokumentus.
  2. Deklaruokite išvykimą iš užsienio valstybės, kurioje gyvenote.
  3. Grįžus deklaruokite gyvenamąją vietą Lietuvoje (jeigu išvykdami iš Lietuvos buvote deklaravę išvykimą). Tai padaryti galima internetu „Elektroninių valdžios vartų” interneto svetainėje, adresu epaslaugos.lt, arba seniūnijoje, Jums priklausančioje pagal gyvenamąją vietą.
  4. Pasirūpinkite privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). Nuo gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje momento atsiranda pareiga mokėti PSD įmoką „Sodrai“. Dirbančiajam pačiam daryti nieko nereikia, visos privalomos įmokos sumokamos kartu su darbo užmokesčiu. Jei grįžęs iš užsienio žmogus kurį laiką nedirba, jis turi PSD įmokas mokėti savarankiškai arba gali būti draustas valstybės lėšomis, jei yra pensininkas, Darbo biržoje registruotas bedarbis, moksleivis, dieninių studijų studentas, vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 metų ir kt. Jeigu ieškositės darbo, užsiregistruokite Darbo biržoje, ir būsite draudžiamas valstybės. Daugiau apie PSD
  5. Pasirinkite sveikatos priežiūros įstaigą ir joje prisiregistruokite. Prieš registruodamiesi įsitikinkite, kad jūsų pasirinktoji gydymo įstaiga (poliklinika ar šeimos gydytojo centras, klinika) yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa dėl pacientams teikiamų paslaugų apmokėjimo. Tuomet jums nereikės mokėti už paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.

Daugiau informacijos: Pirmieji žingsniai grįžtant

  1. Dokumentus, liudijančius jūsų darbo laikotarpius ir darbo santykius, pvz.:
    • darbo sutartį;
    • algalapius ar pažymą apie uždarbį;
    • U1 formą (ji pravers jeigu pretenduosite į nedarbo išmokas Lietuvoje);
    • U2 formą (jeigu gaunate nedarbo išmoką kitoje ES šalyje ir norite ją eksportuoti į Lietuvą);
    • P60 ar P45 formas (aktualu dirbantiems Jungtinėje Karalystėje ar Airijoje);
    • pensininko pažymėjimą (jeigu jau esate išėjęs į pensiją).
  2. Socialinių įmokų mokėjimo dokumentus, pvz.:
    • formą E104;
    • pažymėjimą su socialinio draudimo numeriu;
  3. Formas S1/E106 (naudinga jeigu gyvensite Lietuvoje, tačiau dirbate ir/ar esate draustas kitoje ES šalyje) ar S2/E112 (pravers jeigu grįžtate į Lietuvą planiniam gydymui).
  4. Europos sveikatos draudimo kortelę. Ji užtikrins nemokamą būtinąją medicinos pagalbą grįžtant į Lietuvą tik pasisvečiuoti.
  5. Dokumentus, įrodančius vaikų užsienyje pabaigtą ugdymo programą ar jos dalį; pažymą iš lietuviškos mokyklėlės (jei tokią lankė).
  6. Dokumentus, reikalingus leidimui gyventi (jeigu grįžtate su šeimos nariais užsieniečiais).

Daugiau informacijos: Pirmieji žingsniai grįžtant

Gyvenamosios vietos deklaravimas yra tarsi grįžimo registracija – pranešimas valdžios institucijoms jog parvykote, kad jums būtų suteiktos įvairios paslaugos – socialinė parama, pirmenybė darželiuose, nemokamas gydymas. Gyvenamoji vieta deklaruojama seniūnijoje pagal asmens adresą, atvykstant į seniūniją asmeniškai arba per e-valdžios portalą (www.epaslaugos.lt), prisijungiant per internetinę bankininkystę, su elektroniniu arba mobiliuoju parašu. Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad, deklaruojant gyvenamąją vietą adresu patalpų, kurios nuosavybės ar panaudos teise priklauso kitam asmeniui, reikalingas šio asmens leidimas (leidimas duodamas pasirašant seniūnijoje gautą formą arba patvirtinant kito asmens užpildytą deklaraciją per e-valdžios portalą).

Daugiau informacijos: Gyvenamosios vietos deklaravimas

Deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje privalo ES piliečiai, atvykę gyventi į Lietuvą ilgiau kaip trims mėnesiams per pusę metų bei trečiųjų šalių piliečiai, turintys leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje arba ES piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę. Užsieniečiai, turintys ilgalaikę vizą, deklaruoti gyvenamosios vietos negali.

Užsieniečiai, anksčiau nedeklaravę gyvenamosios vietos Lietuvoje, tai gali padaryti:

  • migracijos tarnyboje, atsiimdami leidimą nuolat gyventi LR (trečiųjų šalių piliečiai) arba pažymą, leidžiančią gyventi LR nuolat ar laikinai (ES piliečiai) arba leidimo gyventi šalyje kortelę (ES piliečių šeimos nariai). Migracijos tarnyba duomenis persiunčia Registrų centrui;
  • seniūnijoje ar savivaldybėje pagal gyvenamąją vietą. Su savimi būtina turėti asmens dokumentą, leidimą gyventi ir nuomos sutartį (jei būstas nuomojamas).

Daugiau informacijos: Gyvenamosios vietos deklaravimas ir Užsieniečiai Lietuvoje


Švietimas

Užsienyje gimę ar augę vaikai grįžę į Lietuvą dažnai patiria sunkumų mokykloje dėl to, kad yra užmiršę arba visiškai nemoka lietuvių kalbos. Pagal LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymą, kiekviena valstybinė mokykla turėtų iš užsienio grįžusiems lietuvių vaikams suteikti papildomas lietuvių kalbos pamokas, sudaryti išlyginamąsias klases ir individualią mokymosi programą. Vis dėl to realybėje dėl tokios integracijos galimybių su norimos mokyklos administracija reikia tartis asmeniškai.

Vykdant vaikų priėmimą į mokyklas reikalingi šie dokumentai:

  1. Prašymas priimti į mokyklą;
  2. Mokymosi pasiekimus įteisinantis dokumentas (dokumentas, liudijantis apie užsienyje baigtą ugdymo programą ar jos dalį), kuris turi būti išverstas į lietuvių kalbą (reikalavimas vertimą tvirtinti notariškai priklauso nuo kiekvienos mokyklos vidaus tvarkos);
  3. Kiti priėmimo į mokyklą tvarkoje nustatyti dokumentai (kiekviena mokykla nusistato individualius reikalavimus, kokius dokumentus pateikti). Mokyklos (pradinės, pagrindinės, progimnazijos) pirmumo teisę teikia vaikams, kurių gyvenamoji vieta yra registruota tos mokyklos aptarnaujamoje teritorijoje, todėl gali reikėti pateikti pažymą apie gyvenamosios vietos deklaravimą;

Iki 14 metų prašymą pateikia vienas iš tėvų (globėjų), o nuo 14 metų moksleivis prašymą turi rašyti pats (atskirais atvejais mokyklos gali nusistatyti kitokią tvarką).

Daugiau informacijos: Švietimas ir ŠMM skiltis Grįžtantiems į Lietuvą 

Taip, tokių galimybių yra.

Lietuvoje veikia tautinių mažumų mokyklos, kuriose ugdymo procesas vykdomas arba kai kurių dalykų mokoma rusų, lenkų, baltarusių kalbomis.

Taip pat Lietuvoje esama ir mokyklų (tiek privačių, tiek valstybinių), kurios akcentuoja sustiprintą užsienio kalbos mokymą (vykdomas dvikalbis ugdymas). Jose įvairaus amžiaus vaikams dalis pamokų vyksta anglų, prancūzų ar vokiečių kalbomis.

Norintiesiems vyresnėse klasėse tęsti studijas anglų kalba suteikiama galimybė gauti tarptautinio bakalaureato (TB) diplomą šešiose Lietuvos mokyklose: Vilniaus tarptautinėje mokykloje (vienintelė Lietuvoje, turinti pradinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo TB programas), Vilniaus licėjuje, Kauno Jėzuitų gimnazijoje, Kauno Jono Jablonskio gimnazijoje, Kauno Erudito licėjuje, Šiaulių Didždvario gimnazijoje bei Tauragės „Versmės“ gimnazijoje. Tarptautinio bakalaureato programoje visos disciplinos, išskyrus lietuvių kalbą ir literatūrą, yra mokomos anglų kalba. TB yra dvejų metų programa (išskyrus Vilniaus tarptautinėje mokykloje vykdomą pradinio ir pagrindinio ugdymo programą) 11–12 klasių moksleiviams.

Galimybę baigti vidurinio ugdymo programą anglų kalba suteikia Amerikos tarptautinė mokykla Vilniuje, Klaipėdos licėjus, Klaipėdos „Universa Via“ tarptautinė mokykla. Anglų kalba galima mokytis pagal  pagrindinio ugdymo programą „VIMS – International Meridian School“, o pagal pradinio ugdymo programą – Karalienės Mortos mokykloje.

Prancūzų kalba galima mokytis Vilniaus prancūzų vidurinėje mokykloje.

Vilniaus lietuvių namai skirti užsieniečių ir Lietuvos piliečių vaikams, kurie atvyko ar grįžo nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje. Mokykloje mokomi ir vaikai, kurie nemoka lietuvių kalbos. Mokslas suteikiamas įvairaus amžiaus mokiniams, yra galimybė nemokamai gyventi bendrabutyje su valgykla, poilsio kambariais, dalyvauti neformalaus ugdymo būreliuose.

Daugiau informacijos: Mokyklos

Nuotolinis mokymas vykdomas dvejopai:

  1. Pagal bendrąsias Švietimo ir mokslo ministerijos ugdymo programas, kai asmuo mokosi visų mokomųjų dalykų, o pabaigęs bendrojo ugdymo programą gauna atitinkamą dokumentą: pradinio, pagrindinio ugdymo baigimo pažymėjimą ar brandos atestatą (pabaigusiems tik dalį programos išduodama pažyma apie atitinkamos programos dalies baigimą).
  2. Mokomasi „lituanistinio paketo“: pasirenkami tik lietuvių kalbos, literatūros, istorijos, geografijos kursai (išduodama pažyma apie šio kurso baigimą).

Nuotolinis mokymas vykdomas Skype programa, naudojantis e-pamokomis, vaizdo įrašais ir kt. Į ugdymo įstaigą reikia atvykti tik dvyliktos klasės brandos egzaminams ir kai kuriais atvejais – dešimtos klasės žinių patikrinimui.

Nuotolinis mokymas yra nemokamas ir šiuo metu teikiamas šiose įstaigose:

Daugiau informacijos: Nuotolinis mokymasis

Pradinių lietuvių kalbos žinių galima įgyti mokantis internetu, pavyzdžiui, svetainėse loescen.com, surfacelanguages.comLet’s be Friends. Būnant Lietuvoje, lietuvių kalbos galima mokytis kalbų mokyklose, kurių yra visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose arba individualiai pas privačius mokytojus. Dauguma universitetų, kuriuose studijuoja užsieniečiai studentai, taip pat siūlo lietuvių kalbos kursus. Sąrašą įstaigų, kurios organizuoja kalbos kursus rasite mūsų tinklapyje, žemiau pateikiamoje nuorodoje.

Daugiau informacijos: Lietuvių kalbos kursai


Socialinės garantijos

Darbo ieškantis asmuo turi teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką (NSDI, plačiau žinoma kaip bedarbio pašalpa), jeigu jūs:

  • buvote draudžiamas nedarbo socialiniu draudimu, t.y. Jūs pats ar už Jus buvo mokamos nedarbo socialinio draudimo įmokos (paskutinis draustumas turi būti Lietuvoje);
  • registravotės Užimtumo tarnyboje;
  • Užimtumo tarnybos sprendimu Jums suteiktas bedarbio statusas;
  • Užimtumo tarnyba nepasiūlė Jums tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių;
  • per paskutinius 30 kalendorinių mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos turite ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą;
  • baigėte privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba esate paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pirminį karinį parengtumą, ir įsiregistravote Užimtumo tarnyboje ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo paleidimo iš tarnybos.

Jeigu per pastaruosius 30 mėnesių jūs nesate išdirbęs 12 mėnesių Lietuvoje, tačiau tokį laikotarpį esate dirbęs kitoje ES valstybėje narėje, Šveicarijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Ukrainoje ar Baltarusijoje, jūs galite iš ankstesnės darbo vietos valstybės kompetentingos įstaigos pristatyti dokumentą apie nedarbo draudimo ir darbo laikotarpius (ES, EEE šalyse ir Šveicarijoje toks dokumentas yra forma U1 PD). Jei tokio dokumento nepristatysite, „Sodrai“ Lietuvoje privalėsite pateikti dokumentus, susijusius su darbu kitoje valstybėje narėje. 

Jeigu dirbote kitoje ES, EEE šalyje ar Šveicarijoje ir ten jums priklauso nedarbo išmoka, turite teisę išvykti ieškoti darbo į Lietuvą ir šiuo paieškos laikotarpiu gauti NSDI iš užsienio šalies (ją eksportuoti į Lietuvą). 

Daugiau informacijos: Nedarbo išmokos

Taip. Jei jau gaunate nedarbo socialinio draudimo išmoką (NSDI arba vadinamąją nedarbo išmoką) vienoje iš ES, EEE valstybių narių arba Šveicarijoje, turite teisę išvykti ieškoti darbo į Lietuvą ir šiuo paieškos laikotarpiu gauti NSDI iš, tarkime, Jungtinės Karalystės (t.y., NSDI galima eksportuoti į Lietuvą).

Nedarbo išmoką 3 mėnesius ir toliau galite gauti iš ES valstybės, kurios darbo biržoje esate užsiregistravę, tačiau atvykti darbo ieškoti į Lietuvą, jeigu:

  • šalyje, kurioje tapote bedarbiu(-e), turite teisę gauti nedarbo išmoką;
  • bent prieš 4 savaites užsiregistravote kaip darbo ieškantis asmuo šalies, kurioje tapote bedarbiu (-e), užimtumo tarnybose;
  • paprašėte savo nacionalinių užimtumo tarnybų išduoti leidimą eksportuoti nedarbo išmoką (NSDI išmokos eksporto dokumentas yra U2);
  • Lietuvoje per 7 dienas užsiregistruosite Užimtumo tarnyboje ir reguliariai joje lankysitės.

Daugiau informacijos: Užimtumo tarnybos patarimai grįžtantiems į Lietuvą

Lietuvoje asmuo įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, kai jis atitinka visas šias sąlygas:

  • sulaukia įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus (2022 m. – 64 metai ir 4 mėn. vyrams ir 63 metai ir ū mėn. moterims);
  • turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, nustatytą minimaliai senatvės pensijai gauti (15 metų).

Jei asmuo nėra išdirbęs 15 metų Lietuvoje, teisei gauti pensiją gali būti sumuojami jo draudimo stažo laikotarpiai iš kai kurių kitų valstybių (t. y. ES, EEE valstybių narių, Šveicarijos, taip pat šalių, su kuriomis yra sudarytos tarptautinės sutartys, išskyrus Rusiją).

Ar žmogus yra įgijęs teisę gauti pensiją, vertinama pagal bendrai įgyto stažo sumą, tačiau kiekviena valstybė mokės pensiją tik už joje įgytą stažą. Kai asmuo yra dirbęs keliose valstybėse, visuomet vadovaujamasi taisykle, kad už tą patį stažą dvi valstybės mokėti pensijos negali.

Pvz.: Jei asmuo yra dirbęs Lietuvoje 8 metus, o 12 – Prancūzijoje, Lietuva įskaito jo socialinio draudimo laikotarpius ir susumavus gaunamas 20 metų socialinio draudimo stažas. Tačiau apskaičiuojant konkrečią sumą, Lietuva atsižvelgia tik į stažą ir pajamas, kuriuos asmuo turėjo per 8 metus darbo Lietuvoje. Už likusius 12 metų pensiją jam mokės Prancūzija.

Kai šalyse, kuriose asmuo yra dirbęs, nustatytas pensinis amžius skirtingas (pvz.: Airijoje – 67, Lietuvoje – 63), asmuo turi kreiptis į užsienio išmokų tarnybą, kai jam sueina amžius pensijos toje šalyje, iš kurios jis turi gauti pensiją.

Akcentuotina, jog gaunat senatvės pensiją iš kitos valstybės, Lietuvoje negalima išeiti išankstinės pensijos.

Daugiau informacijos: Senatvės pensijos

Tik tokiu atveju, jei Jūs turite 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės ir ligos draudimo stažą, o paskutinė Jūsų darbovietė prieš išeinant motinystės atostogų buvo Lietuvoje. Jeigu paskutinė Jūsų darbovietė buvo ne Lietuvoje, lietuviška motinystės pašalpa Jums nepriklauso. Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, nėščiajai, neturinčiai teisės gauti motinystės pašalpos, likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos, skiriama tik 6,43 bazinių socialinių išmokų (270 Eur) dydžio vienkartinė išmoka. Kiekvienam gimusiam vaikui ar įvaikintam vaikui skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio (462 Eur) vienkartinė išmoka. Vienkartinę išmoką išmoka savivaldybė vienam iš vaiką auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių) ar vaiko globėjui.

Daugiau informacijos: Sodros informacija apie motinystės išmokas ir Vaiko gimimo ir auginimo išmokos 


Sveikatos priežiūra

Jeigu grįžtate į Lietuvą gyventi, jums reikėtų išsiimti formą S1 (E106, E109, E120, E121). Šią formą užregistravus Valstybinėse ligonių kasose, jūs tapsite drausta Lietuvoje ir galėsite gauti nemokamas gydymo paslaugas (prieš tai nepamirškite Lietuvoje deklaruoti gyvenamosios vietos). Šios formos gavimas paprastai užtrunka keletą mėnesių, tad patartina dėl jos kreiptis iš anksto.

Jeigu grįžtate į Lietuvą tik laikinai, nėštumo ir gimdymo laikotarpiui, jums reikėtų išsiimti formą S2 (E112), kuri leidžia gauti planines gydymo paslaugas Lietuvoje nemokamai (už jas sumoka šalis, kurioje esate drausta). Turint šią formą gyvenamosios vietos Lietuvoje deklaruoti nereikia, ją reikia turėti su savimi kas kartą kreipiantis į gydymo įstaigą. Svarbu tai, kad su forma S2 jums bus teikiamos tik tos planinės medicinos paslaugos, kurios yra įrašytos į formą (pavyzdžiui, susijusios su nėštumu ir gimdymu). Ši forma paprastai išduodama greičiau nei forma S1.

Jeigu esate drausta šalyje, nepriklausančioje ES, išsiaiškinkite, ar ir kokiomis sąlygomis galite su nėštumu ir gimdymu susijusias medicinines paslaugas gauti Lietuvoje.

Deklaravus gyvenamąją vietą Lietuvoje, nuo 28 nėštumo savaitės iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo esate draudžiama Lietuvoje. Svarbu tai, kad šis draustumas galioja tik tuo atveju, jeigu jūs nesate drausta kitoje ES šalyje (dvigubas draustumas Europos sąjungoje yra negalimas).

Daugiau informacijos: Sveikatos apsauga

Jei privalomuoju sveikatos draudimu esate apdraustas vienoje iš Europos Sąjungos šalių, Islandijoje, Lichtenšteine, Šveicarijoje ar Norvegijoje, galite gauti sveikatos priežiūros paslaugas bet kurioje iš minėtų šalių, taip pat ir Lietuvoje.

Tarpvalstybinė sveikatos priežiūra užtikrina teisę pacientams kreiptis į gydymo įstaigą bet kurioje iš minėtų šalių ir, savo lėšomis sumokėjus už sveikatos priežiūros paslaugas, gauti kompensaciją šalyje, kurioje jie apdrausti. Kompensaciją išmokės tos šalies, kurioje esate apdraustas, kompetentinga įstaiga, o kompensuojamos bus tik tų paslaugų išlaidos ir tik pagal tokius valstybės nustatytus tarifus, kurie yra asmenį apdraudusioje šalyje.

Kai kurios Europos Sąjungos valstybės, įgyvendindamos tarpvalstybinės sveikatos priežiūros direktyvos nuostatas, nustato išankstinių leidimų sistemą: prieš važiuojant gydytis į kitą šalį, svarbu išsiaiškinti, kokiais atvejais reikalingas išankstinis leidimas Jūsų pasirinktoms paslaugoms gauti.

ES teisės aktai taip pat nustato, kad bet kurios ES šalies apdraustasis, gavęs valstybinio sveikatos draudimo įstaigos leidimą, t. y. E 112/S2 formos pažymą, gali vykti į kitą ES šalį ir gauti reikiamas medicinos paslaugas. Pateikę sveikatos priežiūros įstaigai, sudariusiai sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK), šią pažymą, būsite priimti tomis pačiomis sąlygomis bei tvarka, kaip ir Lietuvos apdraustieji, tik gydymo išlaidas, ligonių kasoms tarpininkaujant, apmokės asmenį apdraudusi sveikatos draudimo įstaiga užsienyje.

Jei atvykstate ne iš ES

Lietuvos piliečiai, gyvenantys ne ES valstybėse ir ten deklaravę savo gyvenamąją vietą, pavyzdžiui, JAV, Kanadoje, Rusijoje, Izraelyje ir kt., ir ten dirbantys, anksčiau minėtu būdu kompensuojamų sveikatos priežiūros paslaugų gauti negali. Jiems už gydymo paslaugas reikia mokėti patiems.

Daugiau informacijos: Sveikatos apsauga


Užsieniečiai Lietuvoje

Norint sudaryti santuoką, reikia civilinės metrikacijos įstaigai (šios įstaigos paprastai yra savivaldybių metrikacijos skyriai) pateikti prašymą. Prašymas teikiamas toje metrikacijos įstaigoje, kur gyvenamąją vietą yra deklaravęs vienas iš susituokiančiųjų arba jų tėvai.

Pateikiami dokumentai:

  • asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai;
  • gimimo liudijimai arba gimimo įrašo išrašai (jeigu informacijos nėra Lietuvos registruose);
  • užsienietis turi pateikti dokumentą, patvirtiinantį, kad jo santuokai nėra kliūčių (t. y. pažymą, jog asmuo nėra prieš tai sudaręs kitos, šiuo metu vis dar galiojančios santuokos). Jeigu užsienio valstybės pilietis yra išsituokęs ar našlys, pateikiamas dokumentas, patvirtinantis jo ištuoką ar buvusio sutuoktinio mirtį.

Užsienio valstybės piliečio dokumentai (išskyrus pasą) turi būti legalizuoti ar patvirtinti Apostille pažyma.

Norint santuoką įregistruoti civilinės metrikacijos įstaigoje, mokamas 20 Eur mokestis. Jei norite susituokti Jūsų pačių pasirinktoje vietoje, imamas 60 Eur mokestis.

Santuoka registruojama praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo prašymo pateikimo dienos.

Santuoką sudarantys asmenys turi būti vyresni nei 18 metų.

Pateikiant prašymą santuokai, abiejų asmenų fizinis dalyvavimas yra būtinas.

Lietuvoje santuoką sudaryti du užsieniečiai gali tik tuo atveju, jei bent vienas iš jų turi leidimą gyventi.

Daugiau informacijos: Santuoka su užsieniečiu

Norint įregistruoti santuoką, pateikiami šie dokumentai:

  1. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
  2. Užsienio valstybės institucijos išduotas santuokos liudijimas;
  3. Jeigu vienas iš sutuoktinių yra užsienio valstybės pilietis išsituokęs ar našlys, papildomai pateikiamas jo valstybės kompetentingos įstaigos išduotas dokumentas, patvirtinantis jo ištuoką ar buvusio sutuoktinio mirtį.

Svarbu: Užsienio institucijų išduoti dokumentai (išskyrus pasą) turi būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma Apostille (išskyrus jeigu išduoti Estijoje, Rusijoje, Latvijoje, Moldovoje ar Ukrainoje) ir išversti į lietuvių kalbą.

Pateikus dokumentus Lietuvos civilinės metrikacijos skyriui, remiantis užsienyje išduotais dokumentais, Jums bus išduotas lietuviškas šio dokumento atitikmuo.

Daugiau informacijos: Užsienyje sudarytos santuokos registravimas Lietuvoje

Užsieniečiai, anksčiau nedeklaravę gyvenamosios vietos Lietuvoje, tai gali padaryti:

  • migracijos tarnyboje, atsiimdami leidimą gyventi LR (trečiųjų šalių piliečiai) arba pažymą, leidžiančią gyventi LR nuolat ar laikinai (ES piliečiai) arba leidimo gyventi šalyje kortelę (ES piliečių šeimos nariai). Migracijos tarnyba duomenis persiunčia Registrų centrui. 
  • kreipdamiesi į seniūniją ar savivaldybę. Jeigu gyvenamoji vieta deklaruojama nuomojame būste, privalu pristatyti nuomos sutartį.

ES piliečiai Lietuvoje gali atvykti ir būti Lietuvoje iki 3 mėnesių. Būnančiam ilgiau nei 3 mėnesius asmeniui reikia susitvarkyti dokumentus, patvirtinančius jo teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje. Toks dokumentas yra ES piliečio pažyma. Tuomet, deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje, ES pilietis įgyja teisę į visas LR socialines garantijas, jei tos teisės nėra susijusios su pilietybe. Pažyma galioja 5 metus arba numatomą ES piliečio gyvenimo LR laikotarpį.

Daugiau informacijos: ES piliečiams 

Kiekvienas trečiųjų šalių pilietis, jei tarp Lietuvos ir šalies, iš kurios atvykstama, nėra bevizio režimo, turi turėti galiojantį kelionės dokumentą. Trumpalaikiui vizitui užtenka turėti Šengeno vizą, kuri galioja 90 dienų per 180 dienas. Vizos užsieniečiams gali būti išduodamos kvietimo pagrindu. Prašymą patvirtinti kvietimą galima pateikti migracijos tarnybai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje kviečiantysis yra deklaravęs gyvenamąją vietą, arba elektroniniu būdu prisijungus prie Viešųjų paslaugų informacinės sistemos https://epis.vrm.lt/epis.

Tačiau norint į Lietuvą atvykti ilgesniam laikui (dirbti, studijuoti, gyventi), reikalingas vienas iš dviejų dokumentų: Nacionalinė viza arba leidimas gyventi.

Nacionalinė viza daugiausiai gali būti išduota metams. Dėl jos dažniausiai kreipiasi leidimą dirbti gavę asmenys, studentai arba asmenys, laukiantys leidimo gyventi išdavimo. Nacionalinė viza išduodama per 15 dienų.

Leidimas gyventi dažniausiai išduodamas dvejiems metams, vėliau galima jį pratęsti. Dėl jo dažniausiai kreipiasi asmenys, kurie atvyko dirbti aukštos kvalifikacijos reikalaujančių darbų, žmonės, kurie atvyksta su antromis pusėmis ar asmenys, kurie ketina Lietuvoje likti ilgesniam laikui ir tam turi objektyvų pagrindą. Išdavimas gali trukti daugiau nei 4 mėnesius (skubos tvarka – 2 mėn.).

Dėl dokumentų išdavimo galima kreiptis tiek Lietuvoje, tiek Lietuvos atstovybėse užsienyje. Prašymo pateikimas nesuteikia teisės legaliai būti šalyje, tad jei dėl dokumentų kreipiamasi Lietuvoje, privaloma turėti kitą kelionės dokumentą, leidžiantį legaliai būti šalyje.

Daugiau informacijos: Užsieniečiai Lietuvoje 


Pilietybė

Nors Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskiriami Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme numatyti  atvejai,  pavyzdžiui, LR ir kitos valstybės pilietybę vaikas gali gauti, jei abi pilietybes įgijo gimdamas. Tokiems asmenims, sulaukusiems 21 metų, nebereikia pasirinkti, kurios valstybės pasą pasilikti, nes įstatymas suteikia jiems galimybę turėti dvi pilietybes.

Daugiau informacijos: Dviguba pilietybė


Ukraina

REGISTRACIJA:

  • jei atvykę į Lietuvą neturite kur apsistoti, turite nedelsdami atvykti registracijos centrą (Pramonės g. 1B, Alytus arba Parko g. 9, Marijampolė, Minties g. 3, Vilnius). Registracijos centrai veikia visą parą;
  • jei atvykę į Lietuvą, turite kur apsistoti, galite atvykti į bet kurį Migracijos departamento skyrių darbo valandomis: Vilnius, Vytenio g. 18; Kaunas, A. Juozapavičiaus pr. 57; Klaipėda, Kauno g. 6; Šiauliai, Aušros al. 19; Panevėžys, K. Binkio g. 14; Alytus, Jotvingių g. 8; Marijampolė, Kęstučio g. 1; Utena, Maironio g. 4; Telšiai, Žemaitės g. 34; Tauragė; Stoties g. 15; Elektrėnai, Draugystės g. 32; Visaginas, Veteranų g. 13; Šalčininkai, Architekto g. 4. Šiuo atveju, į registracijos centrą Alytuje arba Marijampolėje vykti nebūtina.

KODĖL SVARBU REGISTRUOTIS? Būtina registruotis, kad galėtume Jumis pasirūpinti ir sudaryti sąlygas teisėtai likti Lietuvoje.

REGISTRACIJOS CENTRE:

  • Jums bus suteikta išsami informacija apie Jūsų buvimo Lietuvoje galimybes;
  • Jums bus suteiktas laikinas apgyvendinimas Lietuvoje;
  • gausite maisto davinius, Jums bus suteikta pagrindinė medicininė pagalba.

BUVIMO LIETUVOJE SĄLYGOS, po registracijos Jūs galėsite:

    • gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (1 metams);
    • nacionalinę vizą (1 metams).

Daugiau informacijos galite rasti čia.

Відповідаючи на ситуацію в Україні, повідомляємо, що:

 ????  Громадяни України можуть в'їжджати в Литву без візи.

 ????  До громадян України, які мають біометричні паспорти, застосовується безвізовий режим (90 днів протягом 180 днів).

????  Громадяни України та члени їхніх сімей, стосовно яких прийнято рішення про повернення їх іноземну державу, можуть залишатися в Литовській Республіці.

???? Інформація надається громадянам України на гарячу лінію +370 5 271 7112 щодня та у вихідні дні з 7.30 до 21.00.

РЕЄСТРАЦІЯ:

  • якщо вам ніде зупинитися після прибуття до Литви, ви повинні негайно прибути до реєстраційного центру в Аліті (Alytus, Pramonės g. 1B; Marijampolė, Parko g. 9; Vilnius, Minties g. 3). Реєстраційні центри працюють 24 години на добу;
  • якщо у вас є житло після прибуття до Литви, ви можете прийти в будь-яке відділення міграційного управління у робочий час: Вільнюс (Vilnius, Vytenio g. 18); Каунас (Kaunas, A. Juozapavičiaus pr. 57); Клайпеда (Klaipėda, Kauno g. 6); Шяуляй (Šiauliai, Aušros al. 19); Панєвєжіс (Panevėžys, K. Binkio g. 14); Алітус (Alytus, Jotvingių g. 8); Маріямполє (Marijampolė, Kęstučio g. 1); Утяна (Utena, Maironio g. 4); Тельшяй (Telšiai, Žemaitės g. 34); Таураґє (Tauragė, Stoties g. 15); Елєктрєнай (Elektrėnai, Draugystės g. 32); Вісаґінас (Visaginas, Veteranų g. 13); Шальчінінкай (Šalčininkai, Architekto g. 4). У цьому випадку не обов’язково йти до реєстраційного центру в Алітусі.

ЧОМУ ВАЖЛИВО ЗАРЕЄСТРУВАТИСЯ? Необхідно зареєструватися, щоб ми могли піклуватися про вас і створювати умови для легального перебування в Литві.

РЕЄСТРАЦІЙНИЙ ЦЕНТР:

  • вам нададуть детальну інформацію про можливості вашого перебування в Литві;
  • вам нададуть тимчасове житло в Литві;
  • ви отримаєте харчові пайки, ви отримаєте елементарне медичне обслуговування.

УМОВИ ПЕРЕБУВАННЯ В ЛИТВІ. Після реєстрації Ви зможете:

  • отримати дозвіл на тимчасове проживання в Литві (на 1 рік);
  • національну візу (на 1 рік).

Більше інформації можна знайти тут.

Ви можете зв'язатися з нами:

       #SlavaUkraini

Ukrainiečiai būtiniausią sveikatos priežiūrą gaus nemokamai:

  • Skubioji medicinos pagalba;
  • Nėštumo priežiūra;
  • Pagalba prasidėjus gimdymui bei kitos būtinos I, II ir III lygio sveikatos priežiūros paslaugos, kurių nesuteikus sveikatos būklė galėtų pablogėti tiek, kad jiems prireiktų skubiosios medicinos pagalbos paslaugų;
  • Teikiamos medicininės reabilitacijos paslaugos užsieniečiams, patyrusiems sužeidimus karinių veiksmų Ukrainoje metu;
  • Nemokama imunoprofilaktika nuo COVID-19 koronaviruso infekcijos bei nepilnamečių profilaktinis patikrinimas ir skiepijimas pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.


Ukraina - išvykimas

Šiuo metu oro erdvė virš Ukrainos yra uždaryta, vienintelis likęs pasitraukimo būdas sausumos keliais Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, Rumunijos kryptimis. Į Baltarusiją ir Rusiją rekomenduojama nevykti. 

Informacija apie atvykimą ir eiles pasienyje nuolat atnaujinama čia.

Informacija Lenkijos pasienio.

Lenkija leidžia įvažiuoti asmenims, neturintiems galiojančio kelionės dokumento, tokiu atveju pasienio pareigūnai vykdo keliautojo asmens tapatybės nustatymo procedūrą, kuri prailgina sienos kirtimą. 

Slovakija leidžia įvažiuoti asmenims, kurių kelionės dokumento galiojimo laikas neseniai pasibaigęs. 

Galiojančio kelionės dokumento turėjimas užtikrina greitesnį sienos kirtimą.

Ukraina yra paskelbusi visuotinę mobilizaciją, todėl šaukiamojo amžiaus vyrams (18-60 m. Ukrainos piliečiams) neleidžiama palikti šalies. Deja, Lietuvos institucijos šiuo klausimu negali padėti. 


Ukraina - atvykimas

Pirmiausia reikia pasiekti Lenkiją. Lenkijos galime pasiūlyti transportą į Lietuvą. Skambinti tel. +370 677 22222 arba registruotis www.sylnirazom.lt .

Taip pat užsieniečiai savarankiškai gali pasiekti Lietuvą. 

Ukrainos piliečiams viza atvykimui į Lietuvą yra nereikalingajiems yra taikoma 90 dienų bevizis režimas. Atvykimui yra reikalingas tik biometrinis pasas, tačiau jo neturintys taip pat bus priimami. Lietuvos Migracijos departamentas gali išduoti naujus dokumentuslaikiną užsieniečio pasą.

Atvykstantiems Ukrainos piliečiams ribojimai netaikomineigiamų COVID-19 testų nereikalaujama, taip pat netaikoma ir saviizoliacija

Ukrainos piliečiams, kurie neturi  kelionės dokumentų, nėra kliūčių vykti tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją.


Ukraina - registracija

Ukrainos piliečiai ir jų šeimos nariai registruojami tik Migracijos departamento darbo laiku (I-IV 7.30-16.30 val., V 7.30–15.15 val.):

  • Vilniuje, Vytenio g. 18;
  • Kaune (registracijos centre), Vytauto pr. 79;
  • Klaipėdoje (registracijos centre), Paryžiaus Komunos g. 16A iki š. m. gegužės 31 d.;
  • Klaipėdoje, Kauno g. 6 nuo š. m. birželio 1 d.;
  • Šiauliuose, Aušros al. 19;
  • Panevėžyje, K. Binkio g. 14;
  • Alytuje, Jotvingių g. 8 arba registracijos centre, Juozapavičiaus g. 33;
  • Marijampolėje, Kęstučio g. 1;
  • Tauragėje, Stoties g. 15;
  • Telšiuose, Žemaitės g. 34;
  • Utenoje, Maironio g. 4;
  • Visagine, Veteranų g. 13;
  • Šalčininkuose, Architekto g. 4;
  • Elektrėnuose, Draugystės g. 32. 

Užsiregistruoti reikia nedelsiant. 

Būtina registruotis, kad galėtume Jumis pasirūpinti ir sudaryti sąlygas teisėtai likti Lietuvoje 

Registruojami tik asmeniškai atvykę užsieniečiai - suaugusieji turi atsivesti savo vaikus 


Ukraina - dokumentai

Po registracijos Jums karto bus suteikiamas: 

  •  laikinasis leidimas gyventi (LLG) (1 metams 
  •  nacionalinė viza (1 metams).  

Turėdami vieną šių dokumentų karto galėsite pradėti dirbti, gauti socialines garantijas, tokias kaip sveikatos priežiūra, pagalba integracijai. 

  • Viza – 15 kalendorinų dienų 
  • Laikinasis leidimas gyventi (LLG) – per 1 mėn.

prašymų išduoti nacionalinę vizą ar prašymų suteikti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą, valstybės rinkliava nebus imama. 

Ukrainos piliečiams, neturintiems galiojančio biometrinio paso, nacionalinės vizos nebus išduodamos, tačiau iš tokių užsieniečių bus priimami prašymai išduoti LLG dėl humanitarinių priežasčių. 

Vaikai, kurie turi tik gimimo liudijimus, turi vykti registruotis į migracijos departamento skyrius artimiausiu metujiems bus taikoma pagreitinta procedūra gauti LLG ir nacionalinę vizą 

Vaikams būtina atvykti kartu į migracijos departamento skyrius.  

Nereikia, jeigu neturite galimybių.


Ukraina - apgyvendinimas

Jei neturite gyvenamosios vietos, po registracijos Jus nuveš į laikinas apgyvendinimo vietas (savivaldybėse arba pas fizinius asmenis). 

APGYVENDINIMO KARŠTOJI LINIJA +370 677 22222 (veikia visą parą), https://stipruskartu.lt

Trumpam laikui apgyvendinimo vietų galite ieškoti portaluose AirBnb ir Booking.com. 

Jeigu ieškote gyvenamosios vietos ilgesniam laikotarpiui - pagrindinės platformos Aruodas, Domoplius, Rebaltic. 


Ukraina - darbas

Ukrainos piliečiai, besinaudojantys beviziu režimu, arba turintys galiojančią Šengeno vizą, taip pat Ukrainos piliečiai, gavę humanitariniais pagrindais išduotas nacionalines vizas arba leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, turės teisę dirbti ir bus atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti 

Darbo paieškai galite naudotis tokiomis platformomis kaip Scobo app, cv.lt, cvonline.lt, lovejob.lt. Šiuose portaluose galite rasti darbus, kuriuose yra nereikalaujama lietuvių/anglų kalba 

Taip pat darbo klausimas galite kreiptis į Užimtumo tarnybą (tel. 1883 arba el. paštu info@uzt.lt). 

 
Detalesni kontaktai:  
+370 700 79068 arba 870078833 Vilniuje 
+370 374 09 882 Kaune  
+370 672 28 204 Jonavoje  
+370 672 98 949 Alytuje  
+370 658 24 346 Klaipėdoje  
+370 610 38 727 Panevėžyje  
+370 616 46 608 Šiauliuose  
+370 607 54 955 Marijampolėje 


Ukraina - bankai

Lietuvoje veikiantys bankai yra pasiruošę atidaryti sąskaitas ir nemokamai teikti pagrindines banko paslaugas karo pabėgėliams Ukrainos. 

Kreipiantis į kredito įstaigą dėl sąskaitos atidarymo asmens tapatybei identifikuoti užtenka Ukrainos piliečio paso – biometrinio arba paprasto. Kitus reikiamus dokumentus kiekvienas bankas nustato individualiai. 

Dėl konkrečios informacijos, kokius veiksmus reikia atlikti ir kokius dokumentus pateikti, norint atsidaryti mokėjimo sąskaitą, reikia kreiptis į konkretų mokėjimo paslaugų teikėją (telefonu, el. paštu, raštu, atvykus į fizinius skyrius, kurie teikia klientų aptarnavimo paslaugas).

VILNIUJE:

  • EXCHANGELT (Ozo g. 25, Sodų g. 22, Geležinkelio g. 16, Mamoničių g. 3, Liepkalnio g. 112, Mindaugo g. 11, Pilaitės pr. 31, Pociūno g. 8)
  • „Top exchange“ (Geležinkelio g. 6, Vikingų g. 3, Gedimino pr. 9, Viršuliškių g. 40, Ozo g. 18, Verkių g. 31C, Ukmergės g. 369, V. Pociūno g. 8, Saltoniškių g. 9)

KAUNE:

  • EXCHANGELT (Savanorių pr. 255, Karaliaus Mindaugo pr. 49, Islandijos pl. 32,  Šarkuvos g. 1A)

KLAIPĖDOJE:

ŠIAULIUOSE:

PANEVĖŽYJE:

ALYTUJE:

Lietuvos bankų asociacijai (LBA) priklausantys bankai, taip pat kai kurios elektroninių pinigų įstaigos individualiai ir nepriklausomai priėmė sprendimus pasitraukusiems iš karo veiksmų zonos Ukrainos piliečiams sąskaitas atidaryti nemokamai, nemokamai siūlo ir mokėjimo paslaugų planus. 

Kredito ir elektroninių pinigų įstaigų, kuriose sąskaitos atidaromos nemokamai, sąrašas:

Mokėjimo kortelė bus išduota atsidarius sąskaitą, jei sąskaitą atidariusi įmonė išduoda korteles.

Ukrainos bankų išduotos „Visa“, „MasterCard“ kortelės veikia Lietuvoje atsiskaitant už pirkinius ir pasiimant grynųjų pinigų. „Swedbank“ mokėjimo terminaluose galima atsiskaityti ir „UnionPay“ mokėjimo kortelėmis. Nesklandumų gali būti, jei Jūsų banko veikla sutriktų, pvz., banko sistemos nebeveiktų. 


Ukraina - sveikatos priežiūra

Emocinę pagalbą anglų kalba galime teikti mes, parašykite mums: psichologas@iom.int.

Emocinė pagalba telefonu rusų kalba: 

  • 1809 arba +370 664 65 792, I–V 18–21 val., VI–VII 12–15 val. 
  • Linija Doverija: 8 800 77 277 I–VII 16–19 val. 
  • Psichologų konsultacijos gyvai ar nuotoliu: +370 640 51 555 I–V 16–20 val., VI 12–16 val. 

Rusų ir ukrainiečių k. nuotolinės (vaizdo) konsultacijos taip pat teikiamos www.manodaktaras.lt/slava-ukraini. 

Emocinę paramą galite suteikti sau ir savarankiškai. Emocinės pagalbos gidas sau: www.samopomi.ch. 

Mybe“ tai miego ir ramybės praktikų programėlė vaikams. Šios praktikos skirtos vaikams susikaupti ryte, nusiraminti dieną ir užmigti vakare. Programėlę galima išbandyti nemokamai.

Android https://play.google.com/store/apps/details?id=com.appside.mybe&gl=ES  

iPhone https://apps.apple.com/app/mybe/id1612822814 


Ukraina - švietimas

Informacija apie ukrainiečių vaikų priėmimą į ugdymo įstaigas teikiama Lietuvos savivaldybių (jų yra 60) švietimo skyriuose, kuriuose dirba paskirti koordinatoriai. Jie suteikia visą reikalingą informaciją apie priėmimą į mokyklą ar darželį. Mokyklos gali priimti mokytis bei įregistruoti į Mokinių registrą ir tuos mokinius, kurie neturi laikino leidimo gyventi Lietuvoje bei nacionalinės vizos. 

Koordinatorių savivaldybėse kontaktai: 

  • Akmenė                          +37069429197  
  • Alytus (miestas)              +37067641646  
  • Alytus (rajonas)              +37068305577  
  • Anykščiai                        +37061538279  
  • Birštonas                        +37065900724  
  • Biržai                              +37060334279  
  • Druskininkai                   +37068595861  
  • Elektrėnai                       +37052858043  
  • Ignalina                          +37038652293  
  • Jonava                            +37034950044  
  • Joniškis                           +37068639120  
  • Jurbarkas                        +37061013117  
  • Kaišiadorys                     +37067697288  
  • Kalvarija                          +37069050911  
  • Kaunas (miestas)            +37060310093  
  • Kaunas (rajonas)             +37065290379  
  • Kazlų Rūda                     +37064542147  
  • Kėdainiai                        +37034769564  
  • Kelmė                             +37042769072  
  • Klaipėda (miestas)          +37046396145  
  • Klaipėda (rajonas)          +37065888904  
  • Kretinga                         +37062606242  
  • Kupiškis                         +37062047524  
  • Lazdijai                          +37061297406  
  • Marijampolė                  +37061695115  
  • Mažeikiai                       +37061474144    
  • Molėtai                          +37038340063  
  • Neringa                         +37046951231  
  • Pagėgiai                        +37065615116  
  • Pakruojis                       +37061614226  
  • Palanga                         +37065240414  
  • Panevėžys (miestas)      +37045501380; +37068047981  
  • Panevėžys (rajonas)      +37062063289  
  • Pasvalys                        +37065834220  
  • Plungė                          +37061490074  
  • Prienai                          +37031961138  
  • Radviliškis                     +37042269149  
  • Raseiniai                       +37042879593  
  • Rietavas                        +37069849672  
  • Rokiškis                        +37061499296  
  • Skuodas                       +37044073917; +37061593797  
  • Šakiai                           +37034560774  
  • Šalčininkai                    +37038030174; +37067691198  
  • Šiauliai (miestas)          +37065876094  
  • Šiauliai (rajonas)           +37041430524  
  • Šilalė                             +37068745040  
  • Šilutė                            +37065612222  
  • Širvintos                       +37068631396  
  • Švenčionys                   +37061620657  
  • Tauragė                        +37067142348  
  • Telšiai                           +37044460205  
  • Trakai                           +37064510759  
  • Ukmergė                      +37061203341  
  • Utena                           +37038964054  
  • Varėna                         +37031032017  
  • Vilkaviškis                    +37034260088  
  • Vilnius (miestas)          +37069491337  
  • Vilnius (rajonas)          +37052751997  
  • Visaginas                    +37068695225  
  • Zarasai                        +37061260012 

Dėl studijų Lietuvoje rekomenduojame kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją 

Kontaktai: Eglė Remeisienė  

Tel. Nr. + 370 5 219 1216 

El. paštas egle.remeisiene@smsm.lt

Lietuvos vaikų ir jaunimo centras kviečia nuo karo pabėgusių Ukrainos šeimų vaikus nemokamai lankyti būrelius. Su vaikais dirbs neformaliojo ugdymo mokytojai – dailininkai, muzikantai, šokėjai, teatralai, sportininkai.

Užregistruoti vaiką į būrelį galite čia.


Ukraina - socialinės išmokos

Siekiant sumažinti nuo karo bėgančių ukrainiečių socialinę atskirtį, laikinąją apsaugą gavę ukrainiečiai turės teisę į socialinę paramą. Ukrainiečiai galės gauti:

Dėl socialinių išmokų Ukrainiečiai turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę.

  • Mokinių nemokamas maitinimas (priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams nemokami pietūs skiriami nevertinant pajamų);
  • Parama mokinio reikmenims įsigyti prasidedant mokslo metams
  • 3 dienų maisto daviniai (atsižvelgiant į kiekvieno užsieniečio situaciją, vėliau jiems dalijamos maisto kortelės arba maisto paketai, higienos paketai, vaikų higienos paketai, suteikiama pagalba naujagimiui ir mamai)
  • Socialinė parama (pvz. vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa)


Ukraina - Kitos paslaugos

Nemokamai keliaukite traukiniais Lietuvoje pateikę asmens dokumentą 

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – nemokamas viešasis transportas Ukrainos piliečiams.

Nemokamai naudokitės Lietuvos bibliotekų paslaugomis. Biblioteka yra kiekviename mieste ir miestelyje. Ukrainos gyventojams nemokamai išduodami skaitytojų pažymėjimai, užtikrinama galimybė naudotis viešos interneto prieigos kompiuteriais ir bevieliu internetu, šeimų, jaunimo ir laisvalaikio erdvėmis, dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose, vaikų sensoriniuose skaitymuose, lankytis parodose ir kituose kultūros renginiuose, naudotis bibliotekų fonduose sukauptais įvairių stalo ir interaktyvių žaidimų, muzikos įrašų, filmų, knygų ir periodinių leidinių įvairiomis kalbomis fondais. 

Ukrainos piliečiai gali nemokamai naudotis įvairiomis muziejų paslaugomis: juose lankytis, dalyvauti edukacinėse programose ir pan. Daugiau apie tai: https://lrkm.lrv.lt/lt/nuorodos/pagalba-ukrainai-1/kulturos-ministerijos-informacija.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia nuo karo bėgančius ukrainiečius registruotis į nemokamus lietuvių kalbos mokymus. Mokymai skirti suaugusiems, kurie apsigyveno Vilniaus mieste. Mokymai vyks kontaktiniu būdu. Dalyviai bus aprūpinti vadovėliais.

Mokymų pradžia: pirmosios mokymų grupės startuos kovo 16-18 dienomis, kitos – vėlesnėmis savaitėmis. Mokymus sudaro 25 užsiėmimai, numatoma trukmė – apie 3 mėnesius. 

Daugiau informacijos galite rasti čia.

Ukrainos piliečiai, kurie šiuo metu yra Lietuvos Respublikoje, gali kreiptis dėl teisinės konsultacijos ar teisinės pagalbos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Daugiau informacijos bei kontaktus rasite čia. 

Nemokamai teisines konsultacijas teikiančius Lietuvos advokatus ir advokatų padėjėjus rasite čia

Nemokamas įėjimas

  • Vichy vandens parkas
  • GYM+, gymplius.lt (Nemokamas abonementas suteikiamas el. paštu arba atvykus į Gym+ administraciją, pateikiant vieną iš dokumentų: Ukrainos pilietybę įrodantį dokumentą, LLG ar vizą.)
  • Muzikos pamokos (Guoda Indriūnaitė +37062597978 A. Smetonos gatvė 3, Vilnius)

Bitė Lietuvoje apsistojusiems ukrainiečiams suteikia neribotą namų internetą ir maršrutizatorius. Nemokamas internetas bus suteiktas 300 laikinųjų namų.

Ukrainiečiams nemokamai teikiamų paslaugų sąrašas pateikiamas čia ir čia.


Ukraina - gyvūnų įsivežimas

Ukrainos piliečiai, kurių gyvūnai augintiniai yra tinkamai paženklinti, vakcinuoti, turintys galiojantį gyvūno pasą bei atitinkantys visiems gyvūnų augintinių įvežimo į ES reikalavimams, valstybės sieną gali kirsti įprastine tvarka 

Lietuvą pasiekiantys gyvūnai augintiniai Ukrainos priimami ir neženklinti, taip pat ir nevakcinuoti nuo pasiutligės, be tinkamų veterinarijos dokumentų, be pasiutligės antikūnų titro. Tokiems gyvūnams Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba organizuos suženklinimą mikroschema, vakcinavimą nuo pasiutligės ir stebėseną 21 dieną gyvūno augintinio laikymo vietoje. 

Ši išimtis galioja tik Ukrainos piliečiams, o ne juridiniams asmenims, kaip pardavėjai ar veisėjaikomercinio gyvūnų augintinių įvežimo į ES tvarka, kol kas, lieka nepakitusi. Naujausia informacija skelbiama čia.

Su gyvūnais augintiniais į Lietuvą atvykstantys Ukrainos piliečiai prašomi informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą elektroniniu paštu ukrainepets@vmvt.lt   

Laiške nurodykite:  

  • Savo vardą ir pavardę  
  • Savo telefoną, el. pašto adresą 
  • Vetos, kurioje apsistosite, adresą  

Augintinio duomenis:  

  • Gyvūno augintinio rūšį 
  • Ženklinimo (mikroschemos) numerį 
  • Skiepijimo nuo pasiutligės datą 

Daugiau informacijos galite rasti čia. 

Kilus papildomiems klausimams, galite kreiptis telefonu 8 800 40 403 arba +370 5 240 4361. 


Ukraina - UA piliečiams buvusiems Lietuvoje

Ukrainos piliečiai, turintys biometrinius pasus ir kurių nacionalinių vizų ar leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimas baigiasi, pasibaigus šių dokumentų galiojimui karto gali pradėti naudotis 90 d. beviziu režimu.

Šiuo metu dėl Ukrainos piliečių ir šeimos narių nebus priimami sprendimai dėl grąžinimo ar išsiuntimo. 

Ukrainos piliečiams ir šeimos nariams nebus naikinamos nacionalinės vizos ir leidimai laikinai gyventi. 

neteisėtai esančių Ukrainos  piliečių ir šeimos narių bus priimami prašymai išduoti leidimą laikinai gyventi ar vizą.


Ukraina - svarbiausi kontaktai

MIGRACIJOS KARŠTOJI LINIJA +370 5 271 7112 (7.30-21 val. kiekvieną dieną) 

APGYVENDINIMO KARŠTOJI LINIJA +370 677 22222 (visą parą), https://stipruskartu.lt    

HUMANITARINĖS PAGALBOS LINIJA +370 684 98 688 (visa parą), https://redcross.lt , www.caritas.lt, https://maltieciai.lt  

UKRAINOS AMBASADA LIETUVOJE: Teatro g. 4, Vilnius, tel. +370 5 212 1536, el. p. emb_lt@mfa.gov.ua, https://ua.mfa.lt  

Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ​​Kijeve ir Lvove laikinai perkeltos į Lenkiją.


Ukraina - pagalba ukrainiečiams

Savanorišką pagalbą galite siūlyti: 

Taip pat galite prisidėti 

Nacionalinis Ukrainos bankas renka lėšas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. 

Specialios sąskaitos numeris: 
UA843000010000000047330992708 

SWIFT Code NBU: NBUA UA UX 
DEUTSCHE  BUNDESBANK, Frankfurt 
SWIFT Code: MARKDEFF 
Account: 5040040066 
IBAN DE05504000005040040066 
Wilhelm-Epsteinn-Strabe 14, 60431 Frankfurt Am Main, Germany 

Nuoroda į kitus pavedimui reikalingus duomenis: https://bit.ly/353nznk  

  

Partneriai LietuvojeBlue / Yellow renka lėšas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ir nuo karo nukentėjusiems civiliams. 

Banko sąskaita: LT17 7300 0101 4089 4869 
Bankas: Swedbank 
Gavėjas: VšĮ Mėlyna ir geltona 
Mokėjimo paskirtis: PARAMA 

Daugiau informacijos: www.blue-yellow.lt/lt  

Lietuvos piliečiai savo norą prisijungti prie Ukrainos karinių pajėgų gali išreikšti Ukrainos ambasadai Lietuvoje. Savanoriai turi gauti Ukrainos Vyriausybės leidimą. Ukrainos sienos kirtimui taip pat reikalingas Ukrainos leidimasjuo pasirūpintų Ukrainos ambasada Vilniuje. 


Ukraina - Rusijos ir Baltarusijos piliečiai

Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) piliečiai, jų šeimos nariai (sutuoktiniai, vaikai, tėvai, jei yra mažiausiai metus išlaikomi), taip pat lietuvių kilmės asmenys ar asmenys, išsaugoję teisę į Lietuvos pilietybę bei jų šeimos nariai gali kreiptis dėl vizos išdavimo į Lietuvos vizų tarnybas Rusijoje.  

Situacija greitai keičiasi, todėl siūlome nuolat sekti skelbiamą informaciją. 

Šiuo metu Rusijos Federacijos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl jų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje yra sustabdytas. Užsienio reikalų ministerija tarpininkauja dėl vizų išdavimo tiems Rusijos piliečiams, kuriems teisė kreiptis dėl vizos nustatyta pagal tarptautinius ar stojimo į Europos Sąjungą metu prisiimtus įsipareigojimus, pvz. Lietuvos Respublikos ar kitų Europos Sąjungos piliečių šeimos nariams.

Nuo š.m. kovo 10 d.Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl jų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje yra sustabdytas. Užsienio reikalų ministerija tarpininkauja dėl vizų išdavimo tiems Baltarusijos piliečiams, kuriems teisė kreiptis dėl vizos nustatyta pagal tarptautinius ar stojimo į Europos Sąjungą metu prisiimtus įsipareigojimus, pvz. Lietuvos Respublikos ar kitų Europos Sąjungos piliečių šeimos nariams.

Ukrainos piliečiai, turintys biometrinius pasus, gali atvykti į Lietuvą be vizos ir būti čia iki 90 d. Į Lietuvą atvykę Ukrainos piliečiai dėl ilgalaikio buvimo šalyje turėtų kreiptis į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos


Ukraina - verslas

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija yra įsteigusi karštąją liniją (+370 616 95910) visiems klausimams, kurie susiję su verslu. Daugiau informacijos ruošiama.  

Lietuva yra pasirengusi užtikrinti saugią aplinką visiems tarptautiniams verslams ir darbuotojams.  


Ukraina - humanitarinė pagalba

Jei Lietuvoje esate ilgiau nei 3 dienas, galite atvykti į „Maisto banko“ padalinius I–V 9.00–16.00 val.:

  • Vilniuje (Minties g. 3)
  • Kaune (Technikos g. 18F)
  • Klaipėdoje (Taikos g. 66A)
  • Šiauliuose (Pramonės g. 26)
  • Panevėžyje (Kranto g. 36)
  • Alytuje (Pramonės g. 1B)
  • Marijampolėje (Parko g. 9)

Parama išduodama pateikus asmens dokumentą. Daugiau informacijos: www.maistobankas.lt 

Jei reikia būtiniausių daiktų, rūbų, higienos priemonių, kreipkitės į:

• Lietuvos Caritas www.caritas.lt

•Lietuvos Raudonasis Kryžius (galite kreiptis ir nutrūkus šeimos ryšiams Ukrainoje) www.redcross.lt

• Maltos ordino pagalbos tarnyba www.maltieciai.lt

• Gelbėkite vaikus www.gelbekitvaikus.lt

Šios organizacijos taip pat gali padėti, jei reikia pagalbos būtiniausioms paslaugoms atlikti – surandant vaikams ugdymo įstaigas, ieškant darbo ar kt.

HUMANITARINĖS PAGALBOS LINIJA +370 684 98 688 (visą parą)

Organizacijų, teikiančių humanitarinę pagalbą ukrainiečiams, kontaktus galite rasti čia

Maisto kortelės skiriamos žmonėms, kurie į Lietuvą iš Ukrainos atvyko ir užsiregistravo Migracijos departamente ne anksčiau, kaip 2022 m. vasario 24 dieną. Jų vertė - 115 eurų.

Asmuo, norintis gauti maisto kortelę, turi turėti Migracijos departamento išduotą ILTUS kodą ir užpildyti „Maisto banko“ anketą: http://inx.lv/hiFg

Užpildžius anketą, Ukrainos karo pabėgėlis gaus pranešimą kur ir kada gali atsiimti kortelę maisto produktams įsigyti. Su šia kortele jis galės apsipirkti savo gyvenamosios vietos savivaldybėje veikiančio vieno iš prekybos tinklų parduotuvėse.

Kortelės skiriamos kiekvienam asmeniui ir šeima gauna tiek kortelių kiek asmenų užregistruoja sistemoje, kiekvienam asmeniui reikia pateikti ILTUS kodą, tad anketų reikia pildyti tiek, kiek kortelių pasiimama.

Atsiimant kortelę, reikia turėti asmens dokumentą ir Migracijos departamente išduotą dokumentą su ILTUS kodu.  Visos šeimos korteles gali atsiimti vienas šeimos atstovas, tačiau reikia turėti dokumentus, patvirtinančius teisę gauti korteles.


Ukraina - Civilinės metrikacijos paslaugos

Ukrainos piliečiams gimus vaikui Lietuvoje reikia kreiptis į civilinės metrikacijos skyrių dėl gimimo įregistravimo. Civilinių metrikacijų skyrių adresus ir kontaktus galite rasti čia.

Apie vaiko gimimą turi būti pareikšta per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos. Kreipiantis dėl gimimo įregistravimo turi būti pateikti šie dokumentai:

  • Tėvų asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai (t. y. galiojantys kelionės dokumentai, o jų neturint – užsieniečio registracijos pažymėjimai).
  • Tėvų santuokos liudijimas.
  • Sveikatos priežiūros įstaigos arba gydytojų konsultacinės komisijos išduotas gimimo pažymėjimas, kuriuo patvirtintas vaiko gimimas.

Ukrainos piliečiui mirus Lietuvoje, suinteresuotas asmuo dėl mirties įregistravimo turi kreiptis į civilinės metrikacijos skyrių. 

Kreipiantis dėl asmens mirties įregistravimo turi būti pateikti šie dokumentai:

  • Pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (t. y. galiojantis kelionės dokumentas, o jo neturint – užsieniečio registracijos pažymėjimas).
  • Asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytas medicininis mirties liudijimas.

Ukrainos piliečiai, ketinantys sudaryti santuoką Lietuvoje, turi kreiptis į pasirinktą Lietuvos civilinės metrikacijos skyrių. Santuoka registruojama praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo prašymo pateikimo dienos.

Kreipiantis dėl santuokos įregistravimo turi būti pateikti šie dokumentai:

  • Jaunųjų asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai (t. y. galiojantys kelionės dokumentai, o jų neturint – užsieniečio registracijos pažymėjimai).
  • Jų kilmės valstybės išduotas dokumentas, patvirtinantis, kad jų santuokai nėra kliūčių. Dėl minėtų dokumentų išdavimo Ukrainos piliečiams reikia kreiptis į Ukrainos ambasadą Lietuvoje.
  • Dėl teisėto buvimo Lietuvoje – Ukrainos piliečiams netaikomas reikalavimas turėti vizą kertant valstybės narių išorines sienas, kai buvimo trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį  (bevizis režimas)) ir (arba) galiojančią Šengeno vizą, nacionalinę vizą ar leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. 
Informacija atnaujinta: 2021-12-01
MENIU
  • 8 800 22922

Nemokamos linijos:

Skambinant iš užsienio (įprastas tarifas):

MENIU
  • 8 800 22922

Nemokamos linijos:

Skambinant iš užsienio (įprastas tarifas):