Gyvenimo kokybė Lietuvoje

Lietuva per pastarąjį dešimtmetį padarė didelę pažangą, gerindama piliečių gyvenimo kokybę. Darbo užmokestis bei senatvės pensijos dydis pastebimai kyla, nedarbo lygis mažėja ir vis daugiau tautiečių nusprendžia grįžti į gimtinę. Nors vietos tobulėjimui visada yra, tačiau pastebimai turime kuo pasidžiaugti. 

Ekonominiai rodikliai

 Lietuvoje pastebimas stabilus pajamų bei senatvės pensijos augimas. 

  • Vidutinis darbo užmokestis bruto šalies ūkyje: 2021 m. II ketvirtį vidutinis darbo užmokestis siekė 1517.4 EUR “ant popieriaus”, o 2022 m. II ketvirtį jau sieka 1780.5 EUR.  
  • Minimalus darbo užmokestis bruto šalies ūkyje: Nuo 2020-01-01- 607 EUR, nuo 2021-01-01 – 642 EUR, nuo 2022-01-01 – 730 EUR, nuo 2023-01-01 planuojamas minimalus atlyginimas – 840 EUR. 
  • Vidutinė senatvės pensija: 2022 m. sausio mėnesį siekė 460 EUR, 2022 m. birželio mėnesį padidėjo iki 482 EUR, 2023 m. planuojama, kad sieks 542 EUR. 
  • Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu: 2022 m. sausio mėnesį sudarė 485 EUR, 2022 m. birželį – 510 EUR, o 2023 m. numatoma, kad sieks 575 EUR. 

Būstas

Nors nekilnojamo turto nuomos ir pirkimo kainos yra aukštos, išlaidos nuomojant ir perkant būstą Lietuvoje yra mažesnės nei daugumoje Europos sostinių. 

Sudaryta pagal informaciją pateiktą čia.

Socialiniai rodikliai ir darbas

  •  Nedarbo lygis šalyje yra mažiausias nuo 2020 m., kai siekė 9.3 proc., o 2022 m. II ketvirtį užfiksuotas 5.2 proc. nedarbo lygis. 
  • Lietuvoje apmokamą darbą dirba beveik 72% darbingo amžiaus gyventojų nuo 15 iki 64 metų amžiaus. Šis skaičius yra didesnis nei EBPO valstybių narių ir partnerių užimtumo vidurkis – 66%. Daugiau informacijos. 
  • 2021 m. buvo užfiksuota mažiausia, asmenų, gyvenančių skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje miestuose ir kaimuose, procentinė dalis ir siekė 24.5 proc. palyginus su 29.6 proc. 2017 m. Didesnė skurdo rizika buvo užregistruota tokiose šalyse kaip Ispanija, Latvija, Italija, Rumunija, Bulgarija ir Graikija. Daugiau informacijos galima rasti Eurostat puslapyje.  

Švietimas

  • QS World University Rankings 2022 Vilniaus Universitetas užima 400 vietą, kur buvo vertinama daugiau nei 1500 aukštojo mokslo įstaigų visame pasaulyje. Pagal dėstymo kokybę užima 137-ą vietą, kuri siejama su didesniu dėstytojo dėmesiu vienam studentui. 2014 m. VU užėmė vos 601-650 vietą. Daugiau informacijos  
  • Nors pasaulio statistika rodo, kad mokslo ir inžinerijos srityse dominuoja vyrai, Lietuvoje situacija kitokia. Daugiau nei pusė Lietuvos mokslininkų ir inžinierių yra moterys. Tai didžiausia dalis tarp visų ES šalių: tarp jų moterų mokslininkių ir inžinierių dalis 2020 metais siekė 52 proc., kai tuo tarpu Vengrijoje 31 proc. ir Suomijoje vos 30 proc. Eurostat 
  • Lietuva – ketvirta Europos Sąjungoje pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų kiekį nuo 25-34 metų. Mus aplenkė tik Airija, Liuksemburgas ir Kipras. Pagal 2021m. Eurostat duomenis, 56 proc. šalies gyventojų nuo 25 iki 34 metų turėjo aukštojo mokslo diplomą. Su statistika galite susipažinti čia. 
  • Lyginant su EBPO valstybėmis narėmis ir partnerėmis (79 proc.) 94 proc. gyventojų nuo 25 iki 34 metų turi vidurinį išsilavinimą. Daugiau informacijos. 

Elektroninės infrastruktūros išvystymas

  • Skaitmeninio gyvenimo kokybės indekse 2022 m. (angl. Digital Quality of Life Index, DQL) Lietuva užėmė 11-ą vietą iš 117 tyrime dalyvavusių valstybių. Vertinant kiekvieną šalį buvo atsižvelgiama į 5 kategorijas: interneto kokybė, interneto įperkamumas, e. infrastruktūra, kibernetinis saugumas bei e. valdžios paslaugos. Lietuva aplenkė Estiją, JAV, Naująją Zelandiją, Šveicariją, Norvegiją bei kitas šalis. Daugiau informacijos. 
  • 2020 metai Lietuva užėmė 1-ą vietą pagal viešojo belaidžio ryšio spartą. Daugiau informacijos. 
  • 2022 m. Lietuva yra viena ryškiausių lyderių ir kibernetinio saugumo kategorijoje, kur užėmė antrą vietą pasaulyje, iš karto po Graikijos. Daugiau informacijos. 

Pasitenkinimas gyvenimu bei darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra

  • Remiantis 2021 metais EY atliktu tyrimu apie skaitmeninės visuomenės raidą  „Įtrauktieji piliečiai“, Lietuvoje savo gyvenimo kokybe labai arba pakankamai patenkinti 61 proc. žmonių. Tyrimas atskleidė, kad lietuviams gyvenimo kokybei  svarbiausi šie aspektai – finansinis saugumas ir stabilumas (64 proc.), kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos ir jų prieinamumas (55 proc.), galimybė išlaikyti gerą karjeros ir šeimos balansą (54 proc.), bendras saugumas (51 proc.) ir gerai apmokamas darbas (47 proc.). EY“ tyrimo duomenimis, 70 proc. Lietuvos žmonių savo pačių ir šeimų ateitį vertina optimistiška. Su tyrimu galite susipažinti čia 
  • Lietuva užima 12 vietą tarp EBPO valstybių narių ir partnerių pagal darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Taip pat Lietuva tik 1 proc. Darbuotojų dirba labai ilgas darbo valandas (vidutiniškai 50 valandų ir daugiau per savaitę), tai yra vienas geriausių rodiklių tarp kitų valstybių. Daugiau informacijos.  

Gyvenimo kokybės indeksas Lietuvoje

Savivaldybių Gyvenimo kokybės indeksas (GKI) buvo sudarytas turint tikslą įvertinti skirtumus tarp Lietuvos savivaldybių 2013–2020 metais, jis sudarytas iš 38 rodiklių 6 srityse: materialinės gyvenimo sąlygos, gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas, sveikatos paslaugos, švietimo paslaugos, demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas, viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas. 

  • Pagal bendrą reitingą, gyvenimo kokybė geriausia Vilniuje, Klaipėdoje Kaune, Neringoje ir Palangoje.  

Daugiau informacijos galima rasti LR Finansų ministerijos valdomame tinklapyje. 

Su Lietuvos gyvenimo kokybės rodikliais galite susipažinti Statistikos departamento puslapyje. 

Parengta pagal Lietuvos statistikos departamento, ES statistikos tarnybos (Eurostat), Finansų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą informaciją. 

Informacija atnaujinta: 2022-11-07
MENIU

Nemokamos linijos:

Skambinant iš užsienio (įprastas tarifas):

MENIU

Nemokamos linijos:

Skambinant iš užsienio (įprastas tarifas):