Imigracijos-emigracijos statistika

Nuo 1990 m. iki 2018 m. Lietuvos migracijos balansas buvo neigiamas, tačiau pastaraisiais metais įvyko lūžis: smarkiai išaugo imigrantų skaičius – daugiausia tai sugrįžtantys Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau nemažai ir darbo imigrantų iš Rytų Europos, tad migracijos balansas (grynoji emigracija) 2018 m. priartėjo prie nulio, o 2019 m. perlipo į teigiamą pusę.  2021 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 795,7 tūkst. nuolatinių gyventojų, t. y. 1,6 tūkst. asmenų daugiau negu 2020 m. pradžioje. Nuolatinių gyventojų skaičius labiausiai – 4,2 proc. – padidėjo Klaipėdos rajono savivaldybėje, Neringos ir Palangos miesto savivaldybėse padidėjo atitinkamai 3,1 ir 2,4 proc., Trakų rajono ir Vilniaus rajono savivaldybėse – atitinkamai 2,1 ir 1,9 proc. Labiausiai – po 2,6 proc. – nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo Lazdijų rajono ir Skuodo rajono savivaldybėse, Jurbarko rajono ir Šakių rajono savivaldybėse – po 2,4 proc., Kalvarijos savivaldybėje – 2,3 proc.

Imigracija

Grįžtantys Lietuviai. Lietuvoje didžiausią imigrantų dalį (vidutiniškai apie 50 proc.) sudaro grįžtantys lietuviai. 2021 m. statistikos duomenimis, grįžusių lietuvių skaičius pasiekė 23,7 tūkst. Beveik 12 tūkst. lietuvių grįžo iš Jungtinės Karalystės, virš 2,2 tūkst. iš Norvegijos, 1,8 tūkst. iš Airijos ir beveik 1909 asmenys iš Vokietijos. Per pirmąjį 2022 m. pusmetį į Lietuvą sugrįžo 12,5 tūkst. piliečių. Apie 60 proc. lietuvių grįžta į regionus.

Atvykstantys užsieniečiai. 2021 m. į Lietuvą atvyko virš 21 tūkst. užsieniečių. 2022 m. liepos 1 d. Lietuvoje gyveno 145 118 užsieniečiai. Jų dalis bendrame Lietuvos gyventojų skaičiuje per metus toliau didėja ir sudaro 5,13 proc. Palyginus su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu užsieniečių skaičius išaugo beveik 60 proc. Šis reikšmingas pokytis yra dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje karo pabėgėlių, kuriuos priima Lietuva. Šį pusmetį pirmą kartą Europos Sąjungos istorijoje pritaikytas laikinos apsaugos mechanizmas – 50 167 Ukrainos gyventojams suteikta laikinoji apsauga Lietuvoje.

2020 m.  bendrasis imigracijos rodiklis (imigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų) didžiausias buvo Šiaulių apskrityje – 21,7, Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse 1 tūkst. gyventojų atitinkamai teko 19,3 ir 17,3 imigranto. Mažiausias bendrasis imigracijos rodiklis buvo Tauragės ir Panevėžio apskrityse – po 8,9.

Emigracija

Didžiausia dalis iš Lietuvos išvykstančių asmenų yra 25-34 m. amžiaus. Statistikos duomenys rodo, kad pastaraisiais metais emigracija tarp lietuvių mažėja. 2021 m. iš Lietuvos išvyko 18,8 tūkst., 2020 m. virš 15 tūkst. lietuvių, 2019 m. šis rodiklis buvo žymiai didesnis - virš 24 tūkst. o 2018 m. apie 29 tūkst. lietuvių emigravo iš Lietuvos.  

Jau daugelį metų pagrindinė lietuvių emigrantų kryptis yra Jungtinė Karalystė – vidutiniškai 33 proc. visų išvykstančiųjų renkasi šią valstybę. Kitos emigracijos šalys – Vokietija, Norvegija, Airija, JAV, Ispanija ir kitos.

2020 m. daugiausia emigrantų 1 tūkst. gyventojų teko Šiaulių apskričiai – 11,7. Mažiausiai emigrantų 1 tūkst. gyventojų teko Alytaus apskričiai – 6,3.

Informacija parengta pagal Europos migracijos tinklo duomenis.

 

Informacija atnaujinta: 2022-09-18
MENIU

Nemokamos linijos:

Skambinant iš užsienio (įprastas tarifas):

MENIU

Nemokamos linijos:

Skambinant iš užsienio (įprastas tarifas):