Imigracijos-emigracijos statistika

Nuo 1990 m. iki 2018 m. Lietuvos migracijos balansas buvo neigiamas, tačiau pastaraisiais metais įvyko lūžis: smarkiai išaugo imigrantų skaičius – daugiausia tai sugrįžtantys Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau nemažai ir darbo imigrantų iš Rytų Europos, tad migracijos balansas (grynoji emigracija) 2018 m. priartėjo prie nulio, o 2019 m. perlipo į teigiamą pusę.  

Imigrantai. Lietuvoje didžiausią imigrantų dalį (vidutiniškai apie 48 proc.) sudaro grįžtantys lietuviai. 2020 m. statistikos duomenimis, grįžusių lietuvių skaičius pasiekė beveik 21 tūkst. Beveik pusė (46 proc.) lietuvių grįžta iš Jungtinės Karalystės, apie 12 proc. – iš Norvegijos, Airijos, Vokietijos. 

Daugiausia atvykstančių užsieniečių sudaro asmenys iš Ukrainos ir Baltarusijos (apie 38 proc.). Europos Sąjungos piliečiai sudaro apie 2 proc. imigrantų skaičiaus. 2020 m. daugiausiai užsieniečių gyveno Vilniaus (apie 44 proc.), Kauno (apie 15 proc.), Klaipėdos (apie 16 proc.) bei Šiaulių (apie 13 proc.) apskrityse.  

Emigracija.  Didžiausia dalis emigrantų –  25-34 m. asmenys. Statistikos duomenys rodo, kad 2020 m. emigracija tarp lietuvių žymiai sumažėjo palyginus su 2019 bei 2018 m.. 2020 m. iš Lietuvos emigravo virš 15 tūkst. lietuvių, 2019 m. šis rodiklis buvo žymiai didesnis - virš 24 tūkst.; 2018 m. apie 29 tūkst. lietuvių emigravo iš Lietuvos.  

Jau daugelį metų pagrindinė lietuvių emigrantų kryptis yra Jungtinė Karalystė – vidutiniškai 33 proc. visų išvykstančiųjų renkasi šią valstybę. Kitos emigracijos šalys – Vokietija, Norvegija, Airija, JAV, Ispanija ir kitos.

Informacija parengta pagal Europos migracijos tinklo duomenis.

Informacija atnaujinta: 2021-12-28
MENIU
  • 8 800 22922

Nemokamos linijos:

Skambinant iš užsienio (įprastas tarifas):

MENIU
  • 8 800 22922

Nemokamos linijos:

Skambinant iš užsienio (įprastas tarifas):