Imigracijos-emigracijos statistika

Nuo 1990 m. iki 2018 m. Lietuvos migracijos balansas buvo neigiamas, tačiau pastaraisiais metais įvyko lūžis: smarkiai išaugo imigrantų skaičius – daugiausia tai sugrįžtantys Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau nemažai ir darbo imigrantų iš Rytų Europos, tad migracijos balansas (grynoji emigracija) 2018 m. priartėjo prie nulio, o 2019 m. perlipo į teigiamą pusę.  2024 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 886 tūkst. nuolatinių gyventojų, t. y. 29,2 tūkst. asmenų daugiau negu 2023 m. pradžioje.  Pagal Valstybės duomenų agentūros pateiktus išankstinius duomenis, jau trečius metus iš eilės stebime teigiamą LR piliečių migracijos balansą - 2022 metais daugiau lietuvių grįžo nei išvyko.

Imigracija

Grįžtantys Lietuviai. Lietuvoje didžiausią imigrantų dalį (vidutiniškai apie 50 proc.) sudaro grįžtantys lietuviai. 2021 m. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, grįžusių lietuvių skaičius pasiekė 23,7 tūkst - 2,9 tūkst. (14 proc.) daugiau negu 2020 m. Beveik 12 tūkst. lietuvių grįžo iš Jungtinės Karalystės, virš 2,2 tūkst. iš Norvegijos, 1,8 tūkst. iš Airijos ir beveik 1909 asmenys iš Vokietijos.  Grįžusių iš Airijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Norvegijos Lietuvos Respublikos piliečių skaičius, palyginti su 2020 m., padidėjo (atitinkamai – 31,2, 24, 17,3 ir 13,6 proc.). Per 2022 m. sugrįžo 14 352 piliečių. Apie 60 proc. lietuvių grįžta į regionus.

Atvykstantys užsieniečiai. 2021 m. į Lietuvą atvyko virš 21 tūkst. užsieniečių. Didžioji dalis (8,3 tūkst., arba 39,2 proc.) 2021 m. imigravusių užsieniečių buvo Baltarusijos piliečiai, 6,3 tūkst. (29,8 proc.) – Ukrainos, 1,8 tūkst. (8,4 proc.) – Rusijos piliečiai. 2022 m. liepos 1 d. Lietuvoje gyveno 145 118 užsieniečiai. Jų dalis bendrame Lietuvos gyventojų skaičiuje per metus toliau didėja ir sudaro 5,13 proc. Palyginus su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu užsieniečių skaičius išaugo beveik 60 proc. Šis reikšmingas pokytis yra dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje karo pabėgėlių, kuriuos priima Lietuva. 2022 m. pirmąjį pusmetį pirmą kartą Europos Sąjungos istorijoje pritaikytas laikinos apsaugos mechanizmas – 50 167 Ukrainos gyventojams suteikta laikinoji apsauga Lietuvoje.

Bendrasis imigracijos rodiklis 2022 m. sudarė 33,7 imigrantų (2021 m. – 16).  

Emigracija

Didžiausia dalis iš Lietuvos išvykstančių asmenų yra 25-34 m. amžiaus. Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad pastaraisiais metais emigracija tarp lietuvių mažėja. 2021 m. iš Lietuvos išvyko 18,8 tūkst., 2020 m. virš 15 tūkst. lietuvių, 2019 m. šis rodiklis buvo žymiai didesnis - virš 24 tūkst. o 2018 m. apie 29 tūkst. lietuvių emigravo iš Lietuvos.  Bendrasis emigracijos rodiklis 2022 metais - 8,1.

Jau daugelį metų pagrindinė lietuvių emigrantų kryptis yra Jungtinė Karalystė – vidutiniškai 33 proc. visų išvykstančiųjų renkasi šią valstybę. Kitos emigracijos šalys – Vokietija, Norvegija, Airija, JAV, Ispanija ir kitos.

2020 m. daugiausia emigrantų 1 tūkst. gyventojų teko Šiaulių apskričiai – 11,7. Mažiausiai emigrantų 1 tūkst. gyventojų teko Alytaus apskričiai – 6,3.

Informacija parengta pagal Valstybės duomenų agentūros ,Europos migracijos tinklo duomenis.


 

Informacija atnaujinta: 2024-01-26
MENIU

Nemokamos linijos:

Skambinant iš užsienio (įprastas tarifas):

MENIU

Nemokamos linijos:

Skambinant iš užsienio (įprastas tarifas):