Privalomoji karo tarnyba

Lietuvoje nuo 2015 m. pradžios atnaujinta šauktinių kariuomenė. Į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pirmiausia šaukiami jaunuoliai (vaikinai ir merginos), kurie patys pareiškia norą atlikti tarnybą. Jei nepakanka savanoriškai atvykusių atlikti karo tarnybą, toliau privaloma tvarka šaukiami karo prievolininkai nuo 18 iki 23 metų (įskaitytinai). Šaukiamųjų sąrašai pagal regionus sudaromi atsitiktine tvarka naudojantis kompiuterine programa. Karo prievolininkų sąrašai skelbiami čia. Karo prievolininkai atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą bus skiriami tik Karo medicinos tarnybai nustačius, kad pagal sveikatą jie yra tinkami atlikti tarnybą.

2023 metų šaukimo planą galite matyti čia.

Pateikti prašymą galite čia.

Tarnaujantiems valstybė garantuoja visas socialines garantijas. Taip pat kariams mokamos mėnesinės išmokos. Baigus karinę tarnybą, mokamos ir kaupiamosios išmokos, kurių dydis priklauso nuo rezultatų ir nuo to, ar kariai buvo pašaukti privaloma tvarka, ar atvyko savo noru.

Karo prievolę galima atidėti, jei:

  • asmuo mokosi bendrojo lavinimo, profesinėje ar aukštojoje mokykloje;
  • karo prievolės atlikimu bus padaroma neproporcingai didelė žala jo visuomeniniams ar asmeniniams interesams;
  • asmenys vieni augina nepilnametį vaiką ar yra tėvystės atostogose;
  • esant laikinų sveikatos sutrikimų;
  • kitais numatytais atvejais.

Jei asmuo yra įtraukiamas į šauktinių sąrašus, bet turi pagrindą karo prievolę atidėti, tai patvirtinančius dokumentus jis turi pateikti regioniniams Karo prievolės ir komplektavimo skyriams. Daugiau informacijos apie tarnybos atidėjimą.

Kaip pastebi Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba (KPKT), užsienyje gyvenantys lietuviai vis labiau domisi ne tik galimybe grįžti į gimtąją šalį, bet ir atrasti šį kelią per Lietuvos kariuomenę. Penki dažniausiai užduodami klausimai padeda suprasti Konstitucijoje įtvirtintos pareigos prasmę, procesus ir procedūras, teises ir atsakomybes.

Ar mane gali pašaukti į karo tarnybą, jei gyvenu užsienyje?

Karo prievolininkai yra visi karo prievolę turintys Lietuvos Respublikos pilnamečiai piliečiai (nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena Lietuvoje, ar užsienyje), išskyrus neveiksnius asmenis; neįgaliuosius; asmenis, pripažintus netinkamais tarnybai dėl sveikatos; asmenis, perkeltus į dimisiją; moteris (išskyrus tas, kurios raštu pareiškė norą tapti karo prievolininkėmis). Vis dėlto šaukiant atlikti privalomąją karinę tarnybą, taip pat atsižvelgiama į tai, ar toks šaukimas nepadarytų neproporcingai didelės žalos šaukiamojo asmeniniams ar visuomeniniams interesams

Visiems Lietuvos Respublikos piliečiams galioja ta pati tvarka, todėl net jei pagrindinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybė, būtina nuolat domėtis savo kaip karo prievolininko statusu ir nepamiršti, kad pagal galiojančius teisės aktus karo prievolininkai, vyrai nuo 18 iki 60 metų, išvykstantys gyventi ar jau gyvenantys kitoje valstybėje ilgiau nei 6 mėnesius, privalo pranešti apie faktinę gyvenamąją, darbo ar studijų vietą KPKT.

Nesilaikant teisės aktų, visada kyla padidinta rizika susiklostyti nemalonioms situacijoms, pavyzdžiui, patekti į ieškomų asmenų žinybinį registrą, šaukimas į Lietuvos kariuomenę gali būti įteikiamas išskrendant iš Lietuvos ar parvykus tiesiog  oro uoste arba gali  kilti papildomų nesklandumų  keičiant asmens dokumentus Lietuvos atstovybėse ir pan. Tokiais atvejais rekomenduojama nedelsiant susisiekti su regioniniu KPKT padaliniu.

Patekau į šaukiamųjų sąrašus ir gyvenu užsienyje, ką daryti?

Pirmiausia – dar kartą atidžiai pasitikrinti duotą nurodymą konkrečiam asmeniui atitinkamo regiono sąraše, kuris skelbiamas internete adresu https://sauktiniai.karys.lt/ , tuomet susisiekti su nurodytu regioniniu KPKT padaliniu ir aptarti savo situaciją. Tam nebūtina grįžti į Lietuvą bei fiziškai atvykti į regioninį padalinį, pirmajam kontaktui pakaks susisiekti ir per nuotolį – telefonu arba el. paštu.

Susisiekti ir pateikti reikalingus dokumentus ir duomenis Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioniniam padaliniui galima asmeniškai arba per įgaliotą asmenį (notaro arba per www.igaliojimai.lt):

  • atvykus ir pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
  • atsiųsti registruota pašto siunta, kartu atsiunčiant galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
  • pateikti elektroninių paštu pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu arba kartu pateikiant galiojančio nuskenuoto/nufotografuoto asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
  • pateikti per elektroninių pranešimų ir dokumentų pristatymo informacinę sistemą, būtinai nurodant vardą, pavardę, gimimo datą ir savo eilės numerį Kalendorinių metų karo prievolininkų sąraše, arba kartu pateikiant galiojančio nuskenuoto/nufotografuoto asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją.

Dokumentai priimami lietuvių arba anglų kalbomis, dokumentai kitomis užsienio kalbomis turi būti pateikti kartu su vertimu į lietuvių kalbą. Vertimai turi būti kartu su dokumentų originalais (užtenka pasirašyti vertimą atlikusio vertėjo ar patvirtinti vertimų biuro).

Kaip viską susiderinti, kad atvykdamas į regioninį KPKT padalinį patirčiau kuo mažiau kelionės išlaidų?

Į privalomąją karo tarnybą šaukiamiems asmenims apmokamos kelionių (pirmyn ir atgal) į regioninį padalinį bei karinės medicinos ekspertizės komisiją išlaidos – tereikia užpildyti anketą ir prašymą, pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kuriuose atsispindi kelionės būdas, bilietų kaina, data, maršrutas, apmokėjimas, papildomų paslaugų kaina ir pan.

Tokiais atvejais kompensacijos dydis priklauso nuo gyvenamosios vietos. Nepateikus kelionės išlaidas pagrindžiančių dokumentų, pavyzdžiui, atvykstant nuosavu transportu, kelionės išlaidos gali būti kompensuojamos pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro nustatytus kompensavimo dydžius.

Ar tai, kad turiu darbą užsienio valstybėje arba banko paskolą, yra priežastis atleisti mane nuo tarnybos kariuomenėje?

Ne, nes darbo sutartis ir kreditas nėra priežastys, dėl kurių piliečiai negali atlikti savo pilietinės pareigos. Todėl prisiimant įsipareigojimus neatlikus tarnybos, būtina įsivertinti galimas jų įgyvendinimo rizikas.

Lietuvos Respublikos įstatymai numato, kad mūsų šalyje darbdavys negali atleisti kario iš darbo privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpiu. Tačiau šis įstatymas neįpareigoja ir negali įpareigoti darbdavių kitose valstybėse saugoti karo prievolininkų darbo vietas. KPKT nėra žinoma atvejų, kad atvykusiems atlikti pilietinės pareigos iš kitų valstybių būtų kilę problemų susitarti su darbdaviais, atvirkščiai, – didžioji dalis grįžusiųjų teigė, kad darbdaviai skatino šį žingsnį ir vertino jį kaip darbuotojo atsakomybę.

 Atkreiptinas dėmesys, kad turima paskola ar kiti finansiniai įsipareigojimai savaime nėra teisinis pagrindas atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą arba  nuo jos atleisti – karo prievolininkui tarnyba individualia tvarka gali būti atidėta arba nuo jos atleistas tik Lietuvos Respublikos Karo prievolės įstatymo numatytais atvejais ir krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Tačiau prieš atlikdamas tarnybą karo prievolininkas gali kreiptis į banką individualiai ir tartis dėl paskolos grąžinimo sutarties pakeitimo. 

Jei deklaruosiu išvykimą iš Lietuvos ir įgysiu kitos valstybės pilietybę, ar vis tiek reikės atlikti karo prievolę? Ar galima tarnybą atlikti ten, kur gyvenu?

Dviguba pilietybė nepanaikina LR piliečio pareigų. Ir nesvarbu, kur jis gyvena. Vien tik išvykimas ar išvykimo deklaravimas neatleidžia nuo karo prievolininko pareigų, kadangi karo prievolė kyla iš pačio Lietuvos pilietybės turėjimo fakto. Tačiau pilietis, norintis atlikti karo tarnybą užsienio valstybėje, gali tai padaryti NATO ar Europos Sąjungos valstybėse narėse gavęs Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos leidimą. Be jo gali iškilti rizika netekti Lietuvos Respublikos pilietybės. Atlikus tarnybą, būtina nepamiršti  kreiptis į Lietuvos kariuomenės vadą dėl privalomosios karo tarnybos įskaitymo ir nepamiršti, kad tokiu atveju karo prievolininkas taps dviejų valstybių rezervo kariu ir galimai bus šaukiamas dalyvauti Lietuvos ir kitos valstybės  kariuomenių rezervo mokymuose.

Daugiau informacijos apie karo tarnybą, gyvenantiems užsienyje, galite rasti čia.

Krašto apsaugos ministerija taip pat yra įsteigusi nemokamą konsultacinį numerį besikreipiantiesiems dėl privalomosios karinės tarnybos – 8 800 12340 (skambinantiems Lietuvoje), +370 706 76 854 (skambinant iš užsienio), konsultuotis taip pat galima el. paštu sauktiniai@mil.lt. Regioninių karo prievolės ir komplektavimo skyrių kontaktus galite rasti čia. Daugiau informacijos taip pat pateikiama Facebook paskyroje.

Informacija parengta pagal Krašto apsaugos ministerijos duomenis

Informacija atnaujinta: 2023-10-05
MENIU

Nemokamos linijos:

Skambinant iš užsienio (įprastas tarifas):

MENIU

Nemokamos linijos:

Skambinant iš užsienio (įprastas tarifas):