Socialinė parama nepasiturintiems

Socialinės paramos sistemą galima skirti į dvi dalis:

  • Socialinę paramą – piniginę pagalbą nepasiturintiems asmenims (šeimos pašalpos; socialinės pašalpos; šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensavimas ir kt.)
  • Socialines paslaugas – pagalbą asmenims įvairiomis nepiniginėmis formomis bei globos pinigais, siekiant grąžinti sugebėjimą pasirūpinti savimi bei integruotis į visuomenę (slauga namuose; maitinimo organizavimas; karšto maisto pristatymas; aprūpinimas būtiniausiais daiktais; senelių, neįgaliųjų globos namai ir kt.)

Kas gali kreiptis dėl piniginės socialinės paramos nepasiturintiems?

  • Lietuvos Respublikos piliečiai;
  • užsieniečiai, turintys Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje;
  • ES valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje, ir kurie ne mažiau kaip 3 mėnesius gyvena Lietuvos Respublikoje (jeigu dirba – pastarasis reikalavimas netaikomas);
  • užsieniečiai, kuriems suteikta papildoma apsauga arba laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, išskyrus integracijos laikotarpiu gaunančius paramą iš integracijai skirtų lėšų.

Kokios yra sąlygos siekiant gauti socialinę pašalpą?

  1. nuosavybės teise turimo turto vertė turi neviršyti turto vertės normatyvo;
  2. pajamos vienam asmeniui turi būti mažesnės už valstybės remiamų pajamų dydį (122 Eur) (toliau – VRP);
  3. kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
    • vyresni kaip 18 metų asmenys dirba ir per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, dirbo ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės;
    • savarankiškai dirbantys asmenys, kurie per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, iš vykdomos veiklos gauna ne mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį;
    • nedirba, nes:
        • mokosi arba studijuoja, įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, kol jiems sukaks 24 metai ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, bet ne ilgiau, negu jiems sukaks 24 metai;
        • yra sukakę senatvės pensijos amžių arba gaunantys bet kokios rūšies pensiją, pensijų išmokas ir (ar) šalpos išmokas, išskyrus pensijas, paskirtas asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis, našlių ar našlaičių pensijas ir už tarnybą paskirtas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, arba asmenys, kurie kreipėsi dėl jų skyrimo;
        • yra įsiregistravę Lietuvos Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje;
        • slaugo ar prižiūri vaiką (įvaikį) arba vaiką, kuriam įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos arba jeigu jis paskirtas globėju ar rūpintoju;
        • asmuo ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, išskyrus atvejus, kai asmeniui paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės ar asmeniui paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą, arba jam ne trumpiau kaip vieną mėnesį išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas ar medicininė pažyma;
        • yra nėščia moteris, kuriai yra likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos;
        • vienas iš tėvų ar globėjų augina: vaiką (įvaikį) iki 3 metų;
    • kt. (daugiau informacijos – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklapyje).

Koks socialinės pašalpos dydis?

  1. Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro 122 Eur.
  2. Socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims, turintiems teisę ją gauti, taip pat ir tais atvejais, kai socialinė pašalpa skiriama tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, sudaro:
    • pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui – 100 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;
    • antram bendrai gyvenančiam asmeniui – 80 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;
    • trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims – 70 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį.

Tam tikrais atvejais socialinė pašalpa gali būti didinama arba mažinama (daugiau informacijos – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklapyje).  

Kokios yra sąlygos siekiant gauti būsto šildymo išlaidų, išlaidų geriamajam vandeniui bei išlaidų karštam vandeniui kompensacijas?

  • bendrai gyvenančių asmenų / asmens nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo; 
  • kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš piniginei socialinei paramai gauti nurodytų sąlygų;
  • įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų /asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą.

Kompensacijos skiriamos, jeigu laikotarpiu, už kurį kompensacijos apskaičiuojamos:

  1. būsto šildymo išlaidos, kai būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už nustatytus normatyvus, viršija 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir VRP bendrai gyvenantiems asmenims / asmeniui dydžio;
  2. geriamojo vandens, kurio kiekis ne didesnis už nustatytą normatyvą, išlaidos viršija 2 procentus bendrai gyvenančių asmenų / asmens pajamų;
  3. karšto vandens, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už nustatytus normatyvus, išlaidos viršija 5 procentus bendrai gyvenančių asmenų / asmens pajamų.

Siekiantys gauti kompensacijas būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi būti su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešame registre.

Koks kompensacijų dydis?

  • išlaidų už būsto naudingojo ploto, bet ne didesnio už nustatytą normatyvą, šildymą, atsižvelgiant į energijos ar kuro sąnaudas, bet ne didesnes už normatyvą, dalis, viršijanti 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir VRP bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio;
  • išlaidų už geriamojo vandens kiekį, bet ne didesnį už normatyvą, dalis, viršijanti 2 procentus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų;
  • išlaidų už karštą vandenį, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už normatyvus, dalis, viršijanti 5 procentus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų.

Kur kreiptis dėl pašalpos ir kompensacijų?

Dėl socialinės pašalpos ir kompensacijų reikia kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės arba savivaldybės, kurios teritorijoje esate įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, administraciją, o jei gyvenamosios vietos neturite ir nesate įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, – į savivaldybės, kurios teritorijoje faktiškai gyvenate, administraciją.

Būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuo nuomojamas būstas, administraciją.

Kokius dokumentus reikia pateikti?

  1. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
  2. Prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti;
  3. Pažymos apie pajamas (gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą), jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.
  4. Priklausomai nuo aplinkybių, kitos pažymos, reikalingos paramai skirti, jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

Kokią paramą galiu gauti, jeigu neturiu nei būsto, jei ką valgyti?

Pasitaiko atvejų, kai lietuviai grįžta iš užsienio neturėdami ne tik darbo, bet ir absoliučiai jokio finansinio pagrindo, galinčių pagelbėti artimųjų ar net pastogės pirmoms savaitėms. Taip nutikus, gali tekti kreiptis į nemokamus nakvynės namus ir nemokamą maitinimą bei kitas paslaugas teikiančias labdaros organizacijos. Vienos aktyviausių Lietuvoje – Lietuvos CARITASMaltos ordino pagalbos tarnyba („Maltiečiai“)Lietuvos samariečių bendrijaLietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijaGelbėkit vaikus ir daug kitų. Šios organizacijos teikia ne tik nemokamo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, bet ir psichologinę bei emocinę pagalbą, konsultacijas siekiant įgyti profesinių įgūdžių, turi įsteigusios vaikų dienos centrus.

Skaityti plačiau apie piniginę paramą nepasiturintiems gyventojams

 Parengta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją

Informacija atnaujinta: 2018-11-14
MENIU
  • 8 800 22922

Nemokamos linijos:

Skambinant iš užsienio (įprastas tarifas):

MENIU
  • 8 800 22922

Nemokamos linijos:

Skambinant iš užsienio (įprastas tarifas):

Reikia pagalbos?

Klauskite mūsų dabar!