Užsieniečių darbas Lietuvoje
Mes kraustomės į naują svetainę! Laukiame Jūsų www.micenter.lt
Pastaraisiais metais į Lietuvą atvyksta vis daugiau darbo ieškančių užsieniečių. Nors ES piliečiams įsidarbinimo ir gyvenimo Lietuvoje procesas yra pakankamai paprastas, atvykstantiesiems iš trečiųjų šalių norint įsidarbinti tenka pereiti nemažai procedūrų.
Trečiųjų šalių pilietis, norintis dirbti Lietuvoje, paprastai turi gauti vieną iš šių dokumentų:
- leidimą dirbti (daugiau informacijos rasite čia);
- sprendimą dėl atitikimo darbo rinkos poreikiams (daugiau informacijos rasite čia);
Kuo skiriasi leidimas dirbti ir sprendimas dėl darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams?
Leidimas dirbti paprastai išduodamas 1 metams. Jo pagrindu užsienietis gali kreiptis dėl nacionalinės darbo vizos. Turėdamas leidimą dirbti užsienietis gali būti įdarbintas iki 3 mėn. su Šengeno viza arba pagal bevizį režimą.
Sprendimas dėl darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams yra išduodamas iki 2 metų. Jo pagrindu užsienietis gali kreiptis dėl leidimo gyventi Lietuvoje. Užsienietis gali pradėti dirbti tik gavęs leidimą gyventi .
Svarbu! Aukštos kvalifikacijos specialistai, siekiantys gauti Mėlynąją kortelę, neturi kreiptis dėl sprendimo dėl darbo atitikties.
Reikalavimai užsieniečio kvalifikacijai
Atkreipiame dėmesį, kad leidimas dirbi arba sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams išduodamas, jeigu užsienietis turi:
- užsienietis turi kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, arba
- užsienietis turi 1 metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, arba
- užsieniečiui numatoma mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas BDU) dydis.
Leidimo dirbti ar sprendimo dėl darbo atitikties išdavimo procesas
Dėl leidimo dirbti ar sprendimo dėl darbo atitikties darbdavys turi kreiptis į Užimtumo tarnybą.
- Darbdavys registruoja laisvą darbo vietą www.uzt.lt
- Į laisvą darbo vietą prioritetą kandidatuoti turi LR piliečiai, ES piliečiai, užsieniečiai, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Jei tokių kandidatų nėra, darbdavys pildo prašymą dėl leidimo dirbti ar sprendimo dėl darbo atititkties išdavimo užsieniečiui
- Užimtumo tarnyba per 7 d.d. išnagrinėja prašymą ir priima sprendimą
Užsienietis leidimą dirbti privalo gauti iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos arba numatyto darbo Lietuvos Respublikoje pradžios. Darbdavys užsieniečio įdarbinimo dokumentus gali teikti Užimtumo tarnybai 1 mėnesį nuo skelbimo apie laisvą darbo vietą galiojimo pabaigos. Užsienietis vienu metu gali turėti tik vieną leidimą dirbti.
Kada užsieniečiams nereikia įsigyti leidimo dirbti arba sprendimo dėl atitikties?
- ES ir ELPA valstybių narių piliečiams.
- Užsieniečiams, turintiems leidimą nuolat gyventi.
- Trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra LR piliečių šeimos nariai IR turi leidimą gyventi, išduotą šeimos susijungimo pagrindu.
- Trečiųjų šalių piliečiams, kurie gavo leidimus gyventi studijų pagrindu.
- Užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (šiuo atveju yra taikomos kvotos. Išnaudojus kvotą, užsieniečiai, kurie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti. Nustatytų kvotų panaudojimą galima stebėti čia). 2023 m. trūkstamų profesijų sąrašą galite rasti čia.
- Užsieniečiui, kuriam bus mokamas užmokestis, ne mažesnis nei 3 vidutiniai mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai.
- Užsienietis, kuris dirba Lietuvoje nuotoliniu būdu pagal darbo sutartį, sudarytą su įmone, vykdančia veiklą Lietuvos Respublikoje.
- Užsienietis, kuris kreipiasi dėl Mėlynosios kortelės išdavimo.
- Užsienietis, kuris ketina dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas.
Daugiau informacijos kas yra atleistas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti arba sprendimą dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams rasite čia (penktasis skirsnis "Užsieniečių darbas Lietuvos Respublikoje").
Ką daryti gavus Užimtumo tarnybos leidimą dirbti ar sprendimą dėl darbo atitikties?
Gavęs Užimtumo tarnybos išduotą leidimą dirbti arba sprendimą dėl atitikties darbo rinkos poreikiams, darbdavys MIGRIS sistemoje turi užpildyti tarpininkavimo raštą, kuriuo pagrindu užsienietis gali kreiptis dėl nacionalinės vizos ar leidimo gyventi Lietuvoje.
Gali būti sudaroma darbo keliems darbdaviams sutartis. Šiuo atveju tarpininkavimo raštą pateikia pirmasis darbdavys, tačiau sąlygas dėl leidimo laikinai gyventi gavimo turi atitikti visi darbdaviai.
Kuo skiriasi nacionalinė darbo viza ir leidimas gyventi darbo pagrindu?
Nacionalinė viza (D)
- Išduodama užsienyje
- Išduodama ne ilgiau nei 1 metams
- Leidžia atvykti į Lietuvą ir būti joje nacionalinės vizos galiojimo laiką
- Leidžia ne ilgiau nei 90 d. per bet kurį 180 d. laikotarpį įvažiuoti ir būti kitose Šengeno erdvės valstybėse
- Užsieniečiui neišduodamas asmens kodas
- Užsienietis negali deklaruoti gyvenamosios vietos Lietuvoje
- Užsienietis nėra apdraustas PSD draudimu
- Užsienietis negali vykdyti individualios veiklos
- Negalima keisti darbdavio
Leidimas gyventi Lietuvoje
- Darbo pagrindu gali būti išduodamas 1-3 metams
- Teikdamas prašymą ir atsiimdamas leidimą gyventi, užsienietis turi būti teisėtai Lietuvoje (nuo 2023 m. nesant Lietuvoje dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo galėsite pateikti per išorės paslaugų teikėją).
- Suteikia užsieniečiui teisę gyventi Lietuvoje leidimo galiojimo laikotarpiu
- Užsieniečiui suteikiamas asmens kodas
- Užsienietis gali deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje
- Leidžia ne ilgiau nei 90 d. per bet kurį 180 d. laikotarpį įvažiuoti ir būti kitose Šengeno erdvės valstybėse
- Leidimo išdavimui reikia pateikti daugiau dokumentų: neteistumo pažymą, pasižadėjimą, kad deklaruos gyvenamąją vietą
- Leidimas gyventi gali būti pratęsiamas jam pasibaigus
- Leidus Migracijos departamentui, galima keisti darbdavį ar darbo funkciją
- Užsienietis yra draudžiamas PSD draudimu
- Gali vykdyti individualią veiklą (bet tai nėra pagrindas leidimo gyventi išdavimui)
Jei darbo viza/leidimas gyventi užsieniečiui buvo išduotas darbo pagrindu, pasibaigus darbo santykiams, per 7 d.d. darbdavys turi apie tai informuoti Migracijos departamentą. Migracijos departamentas anuliuoja užsieniečio dokumentą ir jis privalo išvykti iš Lietuvos.
Jei užsienietis atvyko į Lietuvą su nacionaline darbo viza, ar gali kreiptis dėl leidimo gyventi?
Jei užsieniečiui buvo išduota nacionalinė viza (D) darbo pagrindu, norint gauti leidimą gyventi darbo pagrindu, prašymas Migracijos departamentui turi būti teikiamas likus 2-4 mėn. Iki vizos galiojimo pabaigos.
Apačioje pateikiame apibendrintą skirtingų procesų aprašymą. Norėdami apie specifinį atvejį sužinoti daugiau, sekite lentelėje pateikiamas nuorodas.
Leidimas dirbti |
Sprendimas dėl atitikimo darbo rinkos poreikiams |
---|---|
• Paprastai išduodamas metams arba trumpiau (leidimas dirbti sezoninį darbą - iki 6 mėn. per 12 mėn. laikotarpį), jo pagrindu užsienietis būdamas savo kilmės šalyje gauna Nacionalinę D vizą. • Dažniausiai darbdaviai, kurie planuoja įdarbinti užsieniečius pagal profesiją, kuri neįeina į trūkstamų profesijų sąrašą, kreipiasi dėl leidimo dirbti išdavimo į Užimtumo tarnybą. Gavus leidimą dirbti užsieniečiai teikia dokumentus gauti nacionalines vizas darbo pagrindu. • Jeigu užsienietis ketina dirbti pagal profesiją, kuri įeina į trūkstamų profesijų sąrašą - leidimas dirbti nereikalingas (galioja kvotos principas). Užsienietis gali teikti dokumentus gauti nacionalinę vizą darbo pagrindu be leidimo dirbti. Išnaudojus kvotą, užsieniečiai, kurie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti. |
• Paprastai išduodamas 2 metams, jo pagrindu galima kreiptis dėl leidimo gyventi darbo pagrindu. • Leidimas gyventi išduodamas darbo laikotarpiui, bet ne ilgiau nei 2 metams, gali būti pratęstas. • Dažniausiai darbdaviai kreipiasi į Užimtumo tarnybą, kad gauti sprendimą dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams kai užsienietis ketina gauti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu ir užsieniečio profesija nėra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. • Jeigu užsienietis ketina dirbti pagal profesiją, kuri įeina į trūkstamų profesijų sąrašą - sprendimas dėl atitikties darbo rinkos poreikiams nereikalingas. Atvykus į Lietuvą su nacionaline viza, užsienietis gali teikti dokumentus gauti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu Migracijos Departamentui be sprendimo dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. |
Išdavimo tvarka | |
1. Darbdavys turi kreiptis į Užimtumo tarnybą ir užregistruoti laisvą darbo vietą. 2. Prieš išduodama pažymą apie dokumentų gavimą, Užimtumo tarnyba tikrina, ar darbdavys atitinka visus reikalavimus (veikia legaliai, nėra bankrutavęs ir kt.). 3. Užsieniečio turima kvalifikacija ir darbo patirtis (ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtis pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus) turi būti tinkama darbdavio užregistruotai laisvai darbo vietai užimti ir darbo funkcijoms, nustatytoms darbdavio įsipareigojime įdarbinti užsienietį arba darbo sutartyje, vykdyti. 4. Darbdavys įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. |
1. Darbdavys turi kreiptis į Užimtumo tarnybą ir užregistruoti laisvą darbo vietą. 2. Prieš išduodama pažymą apie dokumentų gavimą, Užimtumo tarnyba tikrina, ar darbdavys atitinka visus reikalavimus (veikia legaliai, nėra bankrutavęs ir kt.). 3. Užsieniečio turima kvalifikacija ir darbo patirtis (ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtis pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus) turi būti tinkama darbdavio užregistruotai laisvai darbo vietai užimti ir darbo funkcijoms, nustatytoms darbdavio įsipareigojime įdarbinti užsienietį arba darbo sutartyje, vykdyti. 4. Darbdavys įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. |
Parengta pagal Užimtumo tarnybos ir Migracijos departamento informaciją