Inga Stegvilaitė

Inga Stegvilaitė: „Gyvenimas Lietuvoje – dar viena nauja pradžia“

Projektų vadove tarptautinėje įmonėje dirbanti Inga, būdama 18-kos nusprendė išvažiuoti studijuoti į Londoną. Sprendimas nebuvo spontaniškas: „Kai reikėjo rinktis studijas, nebuvau tvirta, kokią profesiją pasirinkti. Iš pradžių galvojau kraustytis iš Klaipėdos į Vilnių, tačiau vėliau kartu su drauge sumąstėme pažiūrėti, kokios studijų galimybės užsienyje. Užsienio universitetai siūlė sujungtas dviejų specialybių studijas bei buvo tam tikrų pasirinkimų, kokių nebuvo Lietuvoje. Visa tai ir lėmė, kad pasirinkau studijuoti užsienyje.“

Ingai išvykstant studijuoti į Londoną, šiame mieste jau kelerius metus gyveno jos sesuo. Tai nors ir paskatino rinktis studijas būtent Jungtinėje Karalystėje, tačiau nebuvo lemiamas veiksnys. Inga norėjo vienu metu ir dirbti, ir studijuoti, o jos nuomone Lietuvoje tai buvo beveik neįmanoma. Tuo tarpu Londone tai suderinti nebuvo sudėtinga.

„Studijuodama Londone dirbau nuo pat studijų pradžios. Galėjau rinktis darbo valandų skaičių ir dienas. Paskutiniaisiais studijų metais įsidarbinau įmonėje, kurioje per gana trumpą laiką pakilau keliais karjeros laipteliais aukštyn ir gavau poziciją, atitinkančią mano specialybę. Nenorėjau praleisti progos įgyti vertingos patirties, todėl po studijų dar likau Londone.“

Prisimindama gyvenimą Londone Inga pabrėžė, kad šiame mieste kur kas patogiau išvystyta klientų aptarnavimo sistema: bankai, mobilaus ryšio paslaugos veikia beveik be priekaištų. Tačiau gyvendama Londone Inga visada jautė, kad tai ne jos šalis, teko ne kartą susidurti su neigiamu vietinių požiūriu į imigrantus.  Nors toje pačioje šalyje gyvenantys artimieji padėjo greičiau ir lengviau adaptuotis Jungtinėje Karalystėje, Ingai trūko Lietuvoje likusios šeimos ir draugų. Taip pat gyvendama užsienyje ji pasigesdavo ir visai paprastų dalykų, tokių kaip maisto produktai ar patiekalai.

„Labai gerai atsimenu, kaip su didžiausiu džiaugsmu pirmą kartą apsilankiau lietuviškų prekių parduotuvėje ir vėliau lietuviškame restorane.“

Sprendimą grįžti į Lietuvą Inga priėmė spontaniškai: „Susidėjo daug įvairių gyvenimiškų aplinkybių, kuriomis buvau nepatenkinta ir tada nusprendžiau, kad geriausias sprendimas yra grįžti. Vis dėlto po kurio laiko pradėjau labai abejoti, ar tas sprendimas buvo teisingas“. Inga prisimena, kad būtent Londone ji žengė pirmuosius žingsnius į suaugusiųjų gyvenimą - ten išmoko užsidirbti bei atsakingai tvarkytis su pinigais, mokėti mokesčius, o Lietuvoje nieko apie tai nežinojo.

„Sugrįžus sunkiausia buvo susirasti darbą, todėl net buvo kilusios mintys vėl išvažiuoti. Buvo keistas jausmas – lyg nebūčiau sava Lietuvoje, bet kartu ir nesava užsienyje.“

Nepaisydama kiek sudėtingos gyvenimo sugrįžus į Lietuvą pradžios, Inga jau kuris laikas gyvena ir dirba Lietuvoje. Nors buvo kilusių minčių vėl išvažiuoti, šiandien ji sėkmingai dirba projektų vadove vienoje tarptautinių įmonių Vilniuje ir apie išvykimą nebegalvoja.