Marijus Kavaliauskas

Marijaus sprendimą išvykti svetur nulėmė sunkios skyrybos, po kurių jis nusprendė, jog geriausias būdas užsimiršti bus išvažiuoti padirbti į Daniją. „Turėjau sunkias skyrybas ir tėvas tiesiog paskatino atvažiuoti į užsienį ir bandyt padirbėti, pakeisti aplinką, nes jisai ten turi savo firmą.“

Po trejų metų dirbant statybose bei kurjeriu vaikinas suprato, jog ilgos darbo valandos nepalieka nei laiko, nei jėgų laisvalaikiui, o bene vienintelė veikla, šiek tiek praskaidrinanti mintis tapo sportas.

„Pradžiai dirbau statybose pas tėtį – matai plytas, matai namus ir daugiau tu nieko nematai – tai kaip ir tos Danijos labai nemačiau. Iš karto ieškojau darbo kitur. Susitikau su savo buvusiu grupioku, su kuriuo studijavau Vilniuje ir (jis) pasiūlė kurjerio darbą. Iš tikrųjų tai labai sunkus darbas, nes aš grįždavau po 12-13 valandų darbo ir eidavau sportuot į salę. Nusiresetindavau viską ir tada miegot.“

Tuomet jaunuolis suprato, kad reikia kažką keisti - pastūmėtas savo draugės jis nusprendė, kad reikia pabandyti įprasminti savo pomėgį stiliui ir pabandyti išmokti kirpti. „Sugalvojau pabandyti kirpti. Kažkoks jausmas visada būdavo prie stilistinių dalykų ir draugė pastūmėjo, gal pamatė mane iš šono, kaip aš žiūriu į kirpimą – tiek į moterų, tiek į savo, kai mane nukirpdavo, kai kitus nukirpdavo. Norėjau mokytis kirpti (Lietuvoje) ir dar tuo pačiu dirbti Danijoje. Tai skraidžiau aš pirmyn atgal – man atrodo, kad buvo 16 skrydžių per vieną mėnesį.“

Marijus teigia, jog nuolatinių kelionių į Lietuvą metu jis vis mažiau ir mažiau laukė kol reiks vykti atgal į Daniją, o ten sugrįžus, apimdavo nostalgija, kuri tik dar labiau sustiprino vaikino norą keltis gyventi į gimtąjį kraštą. Tiesa, Marijus nebandė savo laimės aklai, jis turėjo aiškų veiksmų planą, kurio pagrindu tapo būtent poreikis kirpti.

„Aš turėjau tą jausmą, kad noriu grįžti į Lietuvą, bet negalėjau sugrįžt tiesiog taip – turiu pinigų kišenėj, grįžtu į Lietuvą ir nieko ten nedarau. Tai buvo toks apmąstymas į priekį, kad aš sugrįžęs į Lietuvą galėčiau eiti kirpti ir toliau mokytis kirpti.“

Dabar plaukų stilistu dirbantis vaikinas pasakoja apie išmoktas pamokas bei tai, kad savo profesijoje nustoti tobulėti neketina – žada būti geriausiu.

„Kai tu turi eiti vienu žingsniu atgal, kad pradėtum viską vėl iš naujo, tai mane išmokė, kad reikia nebijoti pokyčių. Nenoriu būti vienas geriausių, aš noriu būti geriausiu. Noriu to siekti, ir žinau, kad galiu tai pasiekti, jeigu tikslingai link to eisiu.“

Plačiau susipažinti su Marijumi bei sužinoti jo istoriją galite pažiūrėję šį vaizdo įrašą.