Eglė Pastarnokienė

Eglė į Airiją išvyko praėjus porai metų po to, kai ten jau darbavosi jos vyras. Moteris sako esanti viena iš daugelio migrantų, paskatinta išvykti dėl ekonominių priežasčių.

Praėjus dvylikai metų į Lietuvą Eglė grįžo netikėtai susiradusi darbą: „Dar rugpjūčio viduryje grįždama atostogų nežinojau, kad po kelių savaičių parvyksiu pokalbiui dėl darbo, o dar po kurio laiko pirksiu bilietą į vieną pusę.“

Visgi stipriausią įtaką grįžti Eglei darė ne darbas:

Pradėjo traukti Lietuva. Vis tiek namai — ten, kur širdis, o širdis — Lietuvoje. Norėjau kuo daugiau laiko praleisti su mama, su sese, su draugais.

Eglė per dvylika metų užsienyje susikūrė naują gyvenimą,  priprato prie šalies, susirado artimų draugų, kuriuos vėliau buvo gaila palikti kaip ir pačią Airiją. Tačiau paliktus draugus žada aplankyti, o apie grįžimą į Lietuvą atsiliepia taip:

Tik išlipus iš lėktuvo jauti, kad net oras Lietuvoje kitaip kvepia — tai yra namais kvepia.

Eglės nuomone, gyvenimas užsienyje padeda įgyti naudingos patirties ir įgūdžių. Visgi moteris linki, kad kuo daugiau lietuvių grįžtų ir parvežtų sukauptą patirtį į namus: „Jauni žmonės išvykę studijuoti pažįsta pasaulį, išmoksta bendrauti, tampa laisvesni, tobulina anglų kalbos žinias, išmoksta kitos šalies kalbą, o tai labai gerai parvykus į Lietuvą.“