Marie-Line Deleye

„Šita šalis yra mano vieta. Keliuosi kasdien ir džiaugiuosi“, - gyvenimo Lietuvoje įspūdžiais dalinasi devyniolikmetė lietuvių kilmės prancūzė Marie-Line Deleye.

Gimusi ir augusi Prancūzijoje, Nanto mieste, mergina Lietuvoje gyvenančius giminaičius aplankydavo tik švenčių metu arba vasarą. Tačiau, kaip pasakoja Marie-Line, 2011 metais kažkas pasikeitė ir gyventi Lietuvoje tapo jos svajone: „Viskas kūrėsi diena po dienos. Rinkau visą informaciją, klausiausi radijo stočių, skaičiau lietuviškas knygas“.

Lietuvoje gyvenančių giminaičių mėginimas nuo šio tikslo atkalbėti, Marie-Line nesustabdė ir mergina jau metus gyvena Vilniuje bei sėkmingai studijuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI). Dabar nepriekaištingai lietuviškai kalbanti mergina prisimena, kad stojimas į universitetą buvo nemenkas iššūkis, kadangi reikėjo laikyti lietuvių kalbos egzaminą, o rašyti lietuviškai ji nemokėjo. Tuo tarpu už gerą šnekamosios lietuvių kalbos mokėjimą, Marie-Line labiausiai dėkinga savo mamai, kuri nuo mažens su ja kalbėdavo lietuviškai. Studentė įsitikinusi, kad lietuviai gyvenantys svetur privalo gimtosios kalbos mokyti savo vaikus, nes tai suteikia daug daugiau galimybių ir teisę rinktis, ką jie norės veikti ateityje.

Vykdama į Lietuvą Marie-Line daugiausia nerimavo, kad nesutiks bendraamžių: „Labiausiai bijojau stojant į Vilnių, kad nesutiksiu bendraamžių, nes esu girdėjusi, kiek žmonių išvažiuoja ir toks jausmas, kad nebelieka jaunų žmonių“. Merginos nuomone, tokį vaizdą suformuoja lietuviška žiniasklaida, kuri perdėm akcentuoja neigiamus dalykus: „Nuolatos skelbiamos tik blogos naujienos. Reikėtų rodyti daugiau gerų pavyzdžių - apie tuos, kurie pasiliko Lietuvoj, atvyko keisti ir tobulinti Lietuvą“.

Įsiliejus į VU TSPMI bendruomenę, ši baimė išgaravo ir politikos mokslų studentė liko maloniai nustebinta aktyviu bei patriotiškai nusiteikusiu jaunimu:


„Lietuvos jaunimas labai veiklus. Prancūzijoje, mano mieste, tikrai nebuvo tokių energingų žmonių. Daug kas nori dirbti Lietuvai, pagerinti ją. Jaunuoliai deda daug pastangų: dirba, atlikinėja praktiką, savanoriauja, daro projektus. Lietuvišką jaunimą matau visur ir tai labai gražu. Lietuvoje jaučiu tą galimybę, kad gali kažką padaryti ir Lietuvai, ir sau pačiam“.


Pati Marie-Line netruko įsitraukti į socialinį gyvenimą tapdama studentų atstovybės nare bei savanoriavusi padedant organizuoti „Kultūros naktis“. Mergina šypsosi pasakodama, jog per vienerius metus Lietuvoje pamatė daugiau negu per penkerius Prancūzijoje. Netolimuose jos planuose – praktika „Radiocentre“, o ilgalaikiai planai siejami su tolesniu gyvenimu Lietuvoje:


„Baigusi studijas tikrai gyvensiu Lietuvoje. Net jeigu man tektų uždirbti 400 eurų per mėnesį, negaliu įsivaizduoti, kad būčiau kažkur kitur. Būsime čia, kad pakeistume situaciją. Labai noriu dirbti Lietuvos labui. Turime palaikyti vieni kitus, nes jeigu nepalaikome vieni kitų, tokios mažos šalys gali tiesiog irti.“


Mergina neslepia susižavėjimo Lietuvos istorija – Baltijos keliu, lietuvių solidarumu minint vasario 16 ir kovo 11-ąją, lietuvių kalbos grožiu bei pačiu Vilniumi:


„Vilnius labai kosmopolitiškas miestas. Man labai patinka takoskyra tarp sovietinio palikimo, su sovietinėmis nuoskaudomis ir daugiabučiais ir modernios dabarties. Vilnius yra architektūrinis mišinys“.


Tokio Marie-Line patriotiškumo ir meilės Lietuvai gali pavydėti ne vienas tikras lietuvis:


„ Žmonės, kurie negimę Lietuvoje dažniau myli Lietuvą nei patys lietuviai. Kai tu gimsti čia, tu nebematai grožio, tu tik matai, kas blogai. Gyvendama Prancūzijoje pasirinkau Lietuvą. Galbūt lietuvių svajonė - gyventi Prancūzijoje“.


Mergina priduria, kad gyvenimas kitoje valstybėje gali būti naudinga patirtis, kuri turėtų padėti suprasti, kad kiekviena valstybė turi savų problemų ir daug kas priklauso nuo paties žmogaus ir jo pasiryžimo kurti savo gerovę ir čia pat pasidalina jai įstrigusiais Dž. Kenedžio žodžiais, jog reikia klausti ne ką valstybė gali tau duoti, o ką tu gali jai duoti.

„Jeigu mąstai, ką geriausio gali duoti savo valstybei, reiškia, kad ir tau bus gerai ir kitam šalia“ – toliau įžvalgomis dalinasi Marie-Line  – „kažkas pasikeistų tik tada, kai kiekvienas žmogus stengtųsi dėl savo šalies“. Studentės įsitikinimu, neigiamas lietuvių požiūris ir meilės Lietuvai stygius kyla, nes dažnas lietuvis valstybę tapatina su valdžia. Tačiau, kaip teigia Marie-Line, valstybė nėra tik valdžia, tai tauta – žemė, kalba, kultūra ir istorija. Problemos kyla ne iš pačios valstybės, o iš netinkamai funkcionuojančios politinės sistemos, o tai reiškia, kad pokyčiai – įmanomi.

Mergina netrunka pastebėti, kad daugelis jos patriotiškumą ir entuziazmą gali palaikyti tik jaunatvišku naivumu, tačiau tuoj pat paaiškina, kad tai veikiau jau objektyvus pasirinkimas ir variklis, kuris padės siekiant tikslų, nes Lietuva Marie-Line žodžiais - „Nuostabi. Ji turi kažką savyje ir nereikia to prarasti.“

Ankstesnė istorija
Lina Klimovič
Kita istorija
Egidijus Kvederavičius
Informacija atnaujinta: 2018-10-12
MENIU
  • 8 800 22922

Nemokamos linijos:

Skambinant iš užsienio (įprastas tarifas):

MENIU
  • 8 800 22922

Nemokamos linijos:

Skambinant iš užsienio (įprastas tarifas):

Reikia pagalbos?

Klauskite mūsų dabar!