Sigitas Jurčys

Sigitas su Inga susipažino dirbdamas šokolado fabrike Norvegijoje. Negalėdami susitaikyti su imigrantų statusu, pora ryžosi įkurti savo verslą Lietuvoje. Šiandien jie rūpinasi Biržuose atidaryta šokolado parduotuve – kavine „Šokolado gama“.

„Jeigu norime išlikti lietuviais, Lietuvos problemas turime spręsti gyvendami čia, o ne svetur,“ – teigia užsienyje geresnio gyvenimo ieškojęs Sigitas, į Lietuvą gįžęs po keturių metų, praleistų Norvegijoje.

Persikeldamas gyventi į užsienį, Sigitas neturėjo minčių palikti Lietuvą visam laikui. Darbas užsienyje jaunam vyrui buvo tik priemonė, kuri galėjo padėti įgyvendinti svajones per kuo trumpesnį laiką. Aukštesnio uždarbio, todėl ir greičiau pasiekiamų svajonių suviliotas Sigitas persikėlė gyventi į Norvegiją: „Dalis mano draugų jau dirbo užsienyje. Matydavau su kokiais pinigais parvažiuodavo. Norėjau geriau gyventi ir kuo greičiau įsigyti tai, apie ką svajojau. O svajojau kaip ir visi paprasti žmonės – apie geresnę mašiną, namą ir apvalią sumą sąskaitoje...“ – dalijasi prisiminimais Sigitas.

Į Norvegiją Sigitas išvažiavo jau turėdamas darbą ir žinodamas, kur ir su kuo gyvens. Viskas buvo suplanuota, tačiau, nepaisant to, Sigito teigimu, integruotis užsienyje nėra labai paprasta, ypač tada, kai neketini toje šalyje pasilikti visam laikui.


„Mokant anglų kalbą ir turint darbą bet kurioje Europos valstybėje galima "gyventi" be didesnių rūpesčių. Tiesa, socialinis gyvenimas dažniausiai būna apgailėtinas. Jeigu šeima Lietuvoje, o pats dirbi ir "gyveni" užsienyje, tai palaipsniui tampi "pinigų kalimo mašina". Dirbi po 10-12 valandų, 6-7 dienas per savaitę. Viršvalandžių neprašai, o tik džiaugiesi, kad leidžia dirbti tiek valandų. Dar viena atidirbta valanda - lietuviškas dienos atlyginimas,“ – pasakoja Sigitas.


Kalbos barjerą verslininkas įvardija kaip pagrindinę kliūtį siekiant bent kiek pilnavertiškesnio gyvenimo: „Jeigu gyveni šalyje, kuri nėra anglakalbė, ir tu nemoki vietinės kalbos, visada būsi užsienietis. Vietiniai visada į tave žiūrės kaip į atvykėlį. Tad bendrauji daugiausia su kitais lietuviais. "Pramogauji" – kai nedirbi. Dažniausiai penktadienio vakarą su savo bendradarbiais ar kitais lietuviais susitinki pas ką nors namuose "pakalbėti prie butelio". Aišku būdavo ir išvykimų į gamtą, teko aplankyti įžymiausias šalies vietas. Kino ar dramos teatre retas kuris apsilanko. Ne dėl to, kad nenorėtų, o todėl, kad nesupranta kalbos. Taip pat ir labai brangu. Bilietai kainuoja kaip vienas lietuviškas dienos atlyginimas. Tas pats ir su kavinėmis ar restoranais,“ – apie gyvenimo užsienyje subtilybes pasakoja Sigitas.

Sigitas pažymi, kad grįžti gyventi į Lietuvą nėra sunku tik tuo atveju, jei nesi nutolęs nuo lietuviško gyvenimo ir planuoji grįžimą. „Grįžus sunkiausia susitaikyti su žmonių požiūriu, kad užsienis yra rojus. Taip pat sunku taikstytis su man nesuprantamu žmonių nenoru dirbti. Net sau!" – stebisi Sigitas.


„Lietuvoje labiausia mane liūdina seni apgriuvę namai miestų centruose, netvarka viešose vietose ir tuščios sodybos šiek tiek atokiau nuo miestų. Taip pat politikų požiūris į emigraciją, socialines problemas ir ore tvyranti nuomonė, kad Lietuva – šalis be perspektyvos. Lietuva turi bėdų, bet čia gyventi verta jau vien dėlto, kad tik čia gali gyventi kaip lietuvis. Taip kaip nori arba kaip sugebi. Lietuviški papročiai, humoras, bėdos ir problemos, yra savos ir pažįstamos. Ten viskas svetima, “ – teigia Sigitas.


„Kiekvienam jaunam lietuviui rekomenduočiau pakeliauti po pasaulį, bet ne dėl geresnio gyvenimo, o patirties įgijimo ir pasaulėžiūros praplėtimo. Tačiau prieš išvykstant būtina turėt planą ir datą, kada grįžti namo, nes be tokio plano "padirbsiu dar metus ir grįšiu" tęsiasi dešimtmečiais. Lietuvoje, kad ir kas nutiktų būsi lietuvis, užsienyje, sėkmės atveju – "geras darbuotojas iš Lietuvos", nesėkmės – "f....ing imigrant," – savo dalijasi patirtimi Sigitas.

Įgytas žinias Norvegijos šokolado fabrike Sigitas su drauge Inga sėkmingai pritaiko čia, Lietuvoje: “Kaip ir planavome su Inga, šiuo metu vystome ir po truputį auginame savo verslą. Turime šokolado parduotuvę-kavinę "Šokolado gama". Užsiimame rankų darbo šokoladinių saldainių su spanguolių, svarainių ar net Biržuose pagaminto alaus įdarais gamyba. Ateityje gaminsime ir "biržietišką šokoladą". Pupelės jau gautos, dalis įrengimų irgi jau yra, tad neužilgo Biržai vadinsis ne tik alaus bet ir šokolado miestu,“– džiaugiasi Sigitas.

Ankstesnė istorija
Gintarė Gurevičiūtė
Kita istorija
Chordana Gonsales – Jonkus
Informacija atnaujinta: 2018-10-02
MENIU
  • 8 800 22922

Nemokamos linijos:

Skambinant iš užsienio (įprastas tarifas):

MENIU
  • 8 800 22922

Nemokamos linijos:

Skambinant iš užsienio (įprastas tarifas):

Reikia pagalbos?

Klauskite mūsų dabar!