Gintarė Gurevičiūtė
„Grįžusi į Lietuvą pajutau, kad dvasiškai savo šalyje vis dėlto jautiesi geriau, lengviau ir giliau. Čia esi lietuvis. Tas žmogus, kuris čia gimė ir užaugo. Čia viskas kvepia tavo prigimtimi ir būtimi. Prieš visą tai materialus pasaulis nublanksta“ – sako Gintarė, Airijoje praleidusi aštuonerius gyvenimo metus
Gintarė, mergina iš mažo miestelio – Plungės, būdama vos 19 metų, tikėdamasi metus padirbėti užsienyje ir atrasti save, persikėlė gyventi į Dubliną: „Baigusi 12-ką klasių neapsisprendžiau, kur norėčiau studijuoti. Netyčia išgirdau apie galimybę padirbėti užsienyje. Jei pasiseks išvykti, tai bus tik metams, o per tą laiką pažinsiu save ir nuspręsiu, ko noriu iš gyvenimo - taip pažadėjau tėvams ir gavusi jų palaiminimą išvykau“.
Dubline jauna mergina kartu su naujai atvykusiais lietuviais pradėjo dirbti McDonald‘s restorane.
„Darbas buvo nelengvas. Dirbdavom po labai daug valandų, labai išvargindavo ir išbalansuodavo klientų, kurių didžioji dalis buvo ne itin aukšto intelekto, visokiausi komentarai ir elgesys. Tas buvo sunkiausia. Visa kita sekėsi neblogai. Buvome nemaža naujai atvykusių lietuvių grupė, gyvenome kartu būryje ir vieni kitiems padėdavome. Viskas buvo nauja ir įdomu. Visiškai savarankiškas gyvenimas ir jaunystė...“ – prisimena Gintarė.
Praėjus metams ir atsivėrus naujoms galimybėms Gintarė nusprendė pasilikti Dubline ir tik po aštuonių metų, dėl asmeninių priežasčių grįžo į Lietuvą. „Po šitiek laiko iš didelio miesto grįžus gyventi į mažą miestelį – Plungę, buvo sunku. Viskas atrodė keistai. Ilgėjausi draugų, kiekvieno Dublino kampelio ir įvairenybių, kurių Plungė negalėjo pasiūlyti. Glumino žmonių elgesys, šaltumas. Visi atrodė sukaustyti kažkokių baimių, pavydo, o aš jaučiausi laisva...“ – atsimena Gintarė.
Kaip apmokėti sąskaitas už butą, naujus mokesčių tarifus, maisto kainas ir kaip gyventi Lietuvoje – visko merginai teko mokytis iš naujo.
„Po šitiek metų atitolsti nuo visko, tampi lyg tai vis dar lietuviu ir jau nebe...“ – svarsto Gintarė. „Nors grįžusi į Lietuvą labiausiai džiaugiausi oru. Kaip tik ta vasara buvo labai karšta. Man Airijoje šilumos labai trūko. Tad Lietuvoje mėgaujuosi vasariškos saulės spinduliais, ežerais, turistiniais žygiais ir, aišku, šašlykais,“ – šypsosi Gintarė.
Veiklos Lietuvoje aktyviai moteriai nestinga. Grįžusi Gintarė 4 metus dirbo Plungės rajono savivaldybės administracijoje, Kultūros ir sporto skyriuje. Nuo šių metų dirba kultūrinės veiklos vadybininke Plungės rajono viešojoje bibliotekoje, taip pat studijuoja Klaipėdos universitete bei kartu su drauge įrenginėja dirbtuves, kuriose gamins dirbinius iš keramikos.
„Drąsiai galiu sakyti, kad, duodamas kitokio skonio ir supratimo apie pasaulį, gyvenimas užsienyje mane pakeitė. Atrodo, kad dabar nieko nebijau. Kad ir kas nutiktų. Airijoje nuo jaunų dienų teko priimti sprendimus, pačiai kovoti su negandomis ir verstis kaip išmanai... Nors buvau apsupta lietuvių, vis tiek ten buvau viena. Ten turi labiau stengtis ne tik dėl geresnio darbo, bet dėl visko. Kad ir kiek metų gyventum svečioje šalyje, tavęs vis tiek kiekvieną dieną paklaus iš kur atvykai, kiek laiko čia gyveni, ir tiesiog primins, kad esi atvykėlis“ – tvirtina Gintarė.
