Neringa Stroputė
„Jeigu trumpai, užsienyje sunku būna tik pačioje pradžioje. Nelengva, kai į vietą atvyksti turėdamas tam tikrą viziją, o lūkesčiai neatitinka realybės. Tačiau greitai supranti, jog turi pasirinkimą: trauktis atgal į komforto zoną arba įdėti daug pastangų, jog pats susikurtum tai, ką tikėjaisi gauti.“
Po mokyklos Neringa nusprendė padaryti metų pertrauką ir iškart žinojo vėliau grįšianti į Lietuvą. Visgi vieneri planuoti metai pavirto septyneriais. Po pirmųjų darbo modeliu metų, kai pusę laiko praleido Paryžiuje, o kitą pusę Londone, Neringa bakalaurą nusprendė studijuoti Olandijoje, Mastrichto universitete. Ten praleido trejus metus. Vėliau dvejus metus vėl dirbo modeliu, gyveno Kinijoje, Jungtinėse Amerikos valstijose, Turkijoje, Kambodžoje, Tailande… Šie metai Neringai padėjo apsispręsti dėl magistro studijų, kurias studijuoti pasirinko Budapešte, Centrinis Europos universitete (CEU), ją patraukė aplinkosaugos mokslų ir politikos programa.
Paklausta, apie integracijos procesą svetur, Neringa pabrėžia savo patirčių užsienyje išskirtinumą:
„Dažniausiai teko dirbti ir studijuoti tarptautinėje aplinkoje. Studentui užsienyje visuomet lengviau. Jis integruojasi į saugią ir draugišką universiteto aplinką. Pavyzdžiui, vieta, kur studijavau magistrą, Centrinis Europos universitetas, — tikriausias tolerancijos burbulas. Kol daugumos aukštas pareigas užimančių Vengrijos politikų pozicija emigrantų atžvilgiu yra griežtai neigiama, tavo gyvenimas CEU verda kultūros katile. Tuomet tau nėra būtina pereiti viso integracijos proceso į vietos kultūrą, bendruomenę. Universitete dažnai sukuriamos šiltnamio sąlygos, tam, kad studentas galėtų sutelkti savo jėgas mokslams.“
Be to mergina priduria įžvalgų ir apie darbo modeliu specifiką: „Modelio darbe taip pat sukasi prie globalaus gyvenimo būdo pripratę žmonės, kurie dirba tarptautinėje rinkoje, nuolat keliauja. Išties tarptautinė aplinka leidžia pasijusti kiek patogiau.“
„Gyvendama užsienyje labai daug išmokau. Dirbdama modeliu įgijau svarbių komunikacijos ir derybų įgūdžių: supratau, kaip pozicionuoti save, bendrauti su stambaus verslo atstovais, palaikyti ilgalaikius ryšius su klientais ir pasiekti savo tikslą konkurencingoje aplinkoje“ — Neringa džiaugiasi patirtimi įgyta svetur, tikina, jog tai labai naudinga savęs kaip asmenybės ugdymui: „Būtinai patarčiau įgyti studijų ar darbo patirties užsienyje ir kitiems. Juk tik išėjęs iš savo komforto zonos žmogus gali praplėsti savo galimybių ribas.“
Po septynerių metų kelionių pargrįžus į Lietuvą Neringa Tėvynėje apsiprato greitai: „Grįžti į Lietuvą motyvavo prasmės ieškojimas. Grįžus maloniausia tai, kad šeima ir draugai šalia“, —pasakoja apie galimybę su artimaisiais gyvai matytis, kada panorėjus,— „po ilgo gyvenimo svetur šeimą ir draugus vertini dar labiau. Grįžus nebuvo itin sunku. Tikriausiai dėl to, jog aš jau buvau pripratusi keisti gyvenamąsias vietas ir greitai adaptuotis prie naujos aplinkos. Be to, pradėjau darbą „Kurk Lietuvai“ programoje, kuri suburia tarptautinės patirties turinčius jaunuosius profesionalus darbui viešajame sektoriuje. Tai puiki galimybė prisidėti prie valstybinės reikšmės projektų dirbant kartu su bendraminčių komanda. Dėl to ši programa, Neringos žodžiais, „suteikia išskirtinę galimybę lengviau įsilieti į gyvenimo ritmą Lietuvoje prisidedant prie prasmingų darbų, kuriančių mūsų norimą šalies ateitį“.
Paklausta, ar planuoja likti Vilniuje, mergina ima vardinti gyvenimo Lietuvoje privalumus: „Pradedu atrasti, kiek yra gražių žavių Lietuvos miestelių. Kai pagyveni tikrai dideliuose miestuose, tai atstumas nuo Visagino iki Vilniaus per miškus — tikras malonumas. Šiuo metu dirbant su projektu “Visagino investicinės aplinkos gerinimas” teko suprasti, jog galimybės ateityje gyventi mažesniame miestelyje nereikėtų atmesti.“ Mergina pabrėžia ne tik sentimentalias pasirinkimo gyventi Tėvynėje priežastis: „grįžimas į Lietuvą grįžti verta ne tik dėl idėjos. Čia gera gyvenimo kokybė, be to yra galimybė greičiau kilti karjeros laiptais, kadangi, daugelyje sričių, ypač viešajame sektoriuje, egzistuoja profesionalų trūkumas. Taip pat likti motyvuoja darbo prasmingumas ir galimybė daryti įtaką procesams formuojantiems mūsų pačių ateitį.“
„Į Lietuvą žiūriu kaip į jauną žmogų. Kiek? Dvidešimt šešeri, ar ne?“, —nusišypso. „Į Lietuvą reikia grįžti pačiam nusiteikus dirbti dėl savo gerovės. Visiems patarčiau pagyventi užsienyje, visgi... žinot, kaip pasakose „išėjo princas į pasaulį laimės ieškoti... ir, išmokęs tiek ir tiek pamokų, sugrįžo.“
