Lietuvos darbo rinka
Planuojant grįžimą į Lietuvą, neretai kyla įvairių klausimų dėl darbo – ar užmokestis atitiks lūkesčius, ar darbas atitiks kvalifikaciją? EBPO duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį užimtumo lygis Lietuvoje stipriai augo ir dėl COVID-19 pandemijos nukentėjo mažiau nei kitose EBPO šalyse. Padidėjęs darbo jėgos poreikis atvėrė platesnes galimybes ieškantiems tinkamos pozicijos.
Registruotas nedarbas
2021 metais registruotas nedarbas Lietuvoje sudarė 13%, 2022 metų II ketvirtį - 5,2%. Užimtumo tarnybos duomenimis, 2022 metų pirmame pusmetyje registruotas nedarbas sumažėjęs visose amžiaus grupėse bei visose savivaldybėse. Labiausiai per metus darbo neturinčių asmenų skaičius sumažėjo 16–24 m. amžiaus grupėje (53,5 proc.), mažiausiai – 55+ m. grupėje (24,8 proc.).
Per metus didžiausias registruoto nedarbo mažėjimas fiksuotas Lazdijų, Joniškio, Rokiškio ir Šilutės bei Kėdainių rajonuose. Iš penkių didžiųjų šalies miestų mažiausiai darbo neturinčių asmenų buvo Šiauliuose – 6,9 proc., daugiausiai – Kaune.
Daugiau informacijos apie gyventojų užimtumą, nedarbą ir darbo užmokestį galima rasti Valstybės duomenų agentūros leidinyje.
Darbo užmokestis
Lietuvoje minimali mėnesinė alga (MMA) per 5 metus išaugo 1,8 karto. Reikšmingi augimai pastebimi ir skirtingose savivaldybėse, pavyzždžiui, Kauno mieste per paskutinius 5 metus vidutinis darbo užmokestis pakilo 57 %,
Nuo 2024 m. pradžios MMA didėja iki 924 eurų, t. y. 9,5 proc. nuo 2023 m. esančių 840 eurų.
2022 m. II ketvirtį vidutinis darbo užmokestis siekė 1780.5 EUR, o 2023 m. III ketvirtį - 2018,2 EUR.
Pasinaudoję Sodros skaičiuokle, galite pasiskaičiuoti atlyginimą “ant popieriaus” ir “į rankas”.
Laisvos darbo vietos
Laisvų darbo vietų skaičius išlieka santykinai aukštas ir darbuotojų trūkumo problema iš Lietuvos darbo rinkos nesitraukia. Daugiausiai laisvų darbo vietų registravo apdirbamosios gamybos įmonės. Palyginti su 2021 m. I pusmečiu, darbo pasiūlymų skaičius labiausiai išaugo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, elektros, dujų, garo tiekimo ir kondicionavimo, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos veiklos sektoriuose. Registruojamų laisvų darbo vietų skaičius labiausiai mažėjo transporto ir saugojimo sektoriuje. Mažiausias laisvų darbo vietų skaičius fiksuojamas žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės, pramogų ir poilsio organizavimo įmonėse.
Užimtumo tarnyba kiekvieną mėnesį pateikia informaciją apie darbo rinkos rodiklius šalies teritorijose.
Taip pat kiekvieną mėnesį atnaujinama informacija apie paklausias profesijas pagal profesijų pogrupius (specialistai ir įstaigų tarnautojai, kvalifikuoti darbininkai ir paslaugų darbuotojai, nekvalifikuoti darbininkai).
Parengta pagal EBPO ir Užimtumo tarnybos informaciją
