Pilietybės įgijimas natūralizacijos tvarka

Užsienietis, teisėtai nuolat pragyvenęs Lietuvoje pastaruosius 10 metų, gali kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka. Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama asmeniui, jeigu jis atitinka šias sąlygas:

  • pastaruosius 10 metų teisėtai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje;
  • prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo pateikimo ir sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo priėmimo metu turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
  • išlaikė valstybinės kalbos egzaminą;
  • išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą;
  • turi teisėtą pragyvenimo šaltinį;
  • yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios teisę Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju praranda tos valstybės pilietybę, arba raštu pareiškia savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė;
  • nėra Pilietybės įstatyme 22 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama.

Norint tapti Lietuvos Respublikos piliečiu užsienietis turi pateikti šiuos dokumentus:

  1. prašymas (pildomas per MIGRIS);
  2. asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
  3. leidimas nuolat gyventi Lietuvoje;
  4. dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis pastaruosius 10 metų teisėtai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje;
  5. dokumentas, patvirtinantis, kad jis turi teisėtą pragyvenimo šaltinį;
  6. dokumentai, patvirtinantys, kad jis išlaikė lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus;
  7. pažyma dėl (ne)teistumo iš valstybės (valstybių), kurioje (kuriose) asmuo gyveno;
  8. rašytinis pareiškimas, kad atsisakysite turimos kitos valstybės pilietybės kai užsieniečiui bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.

Turite sumokėti valstybės rinkliavą – 62 Eur.

Reikalavimas išlaikyti valstybinės kalbos egzaminą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą netaikomas:

  • asmenims, kuriems sukako 65 metai;
  • asmenims, kuriems nustatytas 0–55 procentų darbingumo lygis;
  • asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius;
  • asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis;
  • asmenims, turintiems sunkių lėtinių psichikos ir elgesio sutrikimų.

Užsieniečiui, sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu ir pastaruosius 7 metus bendrai su sutuoktiniu teisėtai nuolat gyvenančiam Lietuvos Respublikoje LR pilietybė gali būti suteikta, jeigu užsienietis atitinka šias sąlygas:

  • prašymo dėl pilietybės suteikimo pateikimo ir sprendimo dėl pilietybės suteikimo priėmimo metu turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
  • išlaikė lietuvių kalbos egzaminą;
  • išlaikė LR Konstitucijos pagrindų egzaminą;
  • yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios teisę LR pilietybės įgijimo atveju praranda tos valstybės pilietybę, arba raštu pareiškia savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta LR pilietybė;
  • nėra Pilietybės įstatymo 22 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama. 

Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos pagrindu reikia kreiptis į Migracijos Departamentą.

Daugiau informacijos apie pilietybės suteikimą natūralizacijos tvarka rasite čia (Pasirinkite skiltį „Natūralizacija“).

Valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminai

Asmuo, siekiantis įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę ar gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir ketinantis laikyti egzaminus (-ą), turi  pateikti Komisijai prašymą leisti laikyti egzaminus (-ą) ir dokumentus:

  • asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
  • dokumentas, patvirtinantis, kad už egzaminų (-o) laikymą sumokėta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

Pirmiausia užsienietis laiko valstybinės kalbos egzaminą. Valstybinės kalbos egzaminą sudaro dvi dalys – testas ir pokalbis. Valstybinės kalbos mokėjimui taikoma pirmoji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija.

Išlaikęs valstybinės kalbos egzaminą, užsienietis laiko Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą. Egzaminas laikomas raštu (testo forma).

Dėl objektyvių priežasčių (pvz., neįgalumo) neįstengiantis laikyti egzaminus raštu asmuo gali laikyti egzaminus žodžiu.

Asmeniui, išlaikiusiam valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus, Komisija per 5 darbo dienas nuo egzaminų išlaikymo dienos išduoda švietimo ir mokslo ministro nustatytos formos pažymėjimą apie išlaikytus egzaminus.

Svarbu paminėti, kad gavęs neigiamą valstybinės kalbos egzamino ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzamino įvertinimą asmuo turi teisę neišlaikytą egzaminą laikyti iš naujo. Egzamino laikymo skaičius neribojamas.

Asmenų prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka turi būti išnagrinėti Pilietybės reikalų komisijoje ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos. Atkreipiame dėmesį, kad prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo nagrinėjimas gali užtrukti 9 mėnesius.

Daugiau informacijos apie valstybinės kalbos ir LR Konstitucijos pagrindų egzaminą rasite čia.

Šaltinis: Migracijos departamentas, Nacionalinė švietimo agentūra

Informacija atnaujinta: 2022-11-30
MENIU

Nemokamos linijos:

Skambinant iš užsienio (įprastas tarifas):

MENIU

Nemokamos linijos:

Skambinant iš užsienio (įprastas tarifas):